Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kauno II dekanate

Paminėjo miestelio jubiliejų

Šv.Mišias už miestelį aukoja kunigai Vidas Sajeta, Leonas Kalinauskas, Egidijus Periokas ir Virginijus Birjotas

„Rumšiškių himno“ autoriai Asta Veverskytė ir Stanislovas Abromavičius

Jaunieji Rumšiškių muzikantai

Kraštietis Vilkijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas pasakojo jam žinomą miestelio istoriją

Rumšiškių 625-ųjų metinių šventės iškilmės prasidėjo Šv.Mišiomis bažnyčioje

Rumšiškių 625-ųjų metinių šventės iškilmės miestelio aikštėje

Jaunieji Rumšiškių muzikantai

Rumšiškės. Birželio 30 dieną, šeštadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis už miestelį prasidėjo Rumšiškių 625-ųjų metinių šventės iškilmės. Šv.Mišias aukojo kunigai, kurių gyvenimas ar kunigystė susijusi su Rumšiškėmis: dabartinis klebonas Virginijus Birjotas, Vilkijos, Karmėlavos ir Paparčių klebonai Leonas Kalinauskas, Egidijus Periokas, Vidas Sajeta. Giedojo Kauno jaunimo kamerinis ansamblis, vadovaujamas Justinos Stuknytės ir Dalios Mankutės. Rumšiškėse gimęs, dabar Vilkijoje gyvenantis kun. L.Kalinauskas pamoksle pasakojo jam žinomą miestelio istoriją. Paskui miestelėnų ir svečių eisena nusidriekė į miestelio aikštę ir renginių salę, kur jų laukė graži programa.

Tarp svečių buvo ne tik rajono valdžios vyrai, Kaišiadorių rajone rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas, bet daug kraštiečių, kurie garsina miestelio vardą. Minioje galėjai sutikti profesorių, hab. dr. Vacį Sadauską, rašytoją Stanislovą Abromavičių, poeto J.Aisčio gimines.

Vienu iš iškilmių akcentu tapo 2007 metų Jono Aisčio literatūrinės premijos laureato paskelbimas. Kaišiadorių rajono vicemeras Romualdas Kubiakas juo įvardijo poetę, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune direktorę Aldoną Ruseckaitę už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ ir darbus, populiarinančius įžymiojo poeto vardą. A.Ruseckaitė susistemino ir dalį savo darbo „Iš Jono Aisčio susirašinėjimo su Bernardu Brazdžioniu: draugystė, kūryba, žvilgsnis į Lietuvą (neskelbti laiškai 1945–1972)“ jau yra išspausdinusi. Darbas turėtų pasirodyti atskiru leidiniu. Dirbama ir prie J.Aisčio susirašinėjimo su A.Gustaičiu.

Kaip teigė A.Ruseckaitės kandidatūrą siūlę Kauno rašytojai J.Aisčio premijos laureatai Aldona Puišytė ir Robertas Keturakis, profesorius, literatūrologas Leonas Gudaitis, Algimantas Mikuta, Aleksas Dabulskis, Edmundas Janušaitis ir kt., „A.Ruseckaitės, kaip ir Jono Aisčio, kūryboje eilėraštis – grakšti šiandienos forma, užpildyta buitimi, kurią galima pavadinti visų laikų dabartimi“.

Vietos aktorių suvaidinta istorija „Miestelio praeities atspindžiai mūsų ateities darbams ir vizijoms“ daugelį sužavėjo, kaip ir koncertas-vakaronė dalyvaujant kapelijoms „Žasla“, „Žiežmara“, Laimutės ir Jono Juškių šeimos kapelai, Pravieniškių etnografiniam ansambliui „Praviena“ ir Rumšiškių folkloro ansambliui „Nedėja“ bei big byto grupei „AIDA BAND“ (vad. Aida Zabotkaitė).

Ypatingo dėmesio susilaukė jaunieji Kaišiadorių meno mokyklos Rumšiškių skyriaus muzikantai ir dainininkai, vadovaujami Astos Veverskytės. O pagal Stanislovo Abromavičiaus žodžius vadovės sukurtas „Rumšiškių himnas“ neabejotinai buvo didžioji renginio kulminacija. Himną giedojo visi, didžiuodamiesi savo gimtine.

Kai rūkas vasaros nuo marių kyla,

Ir puošias gatvės kilimu žaliu,

Vaikų balsus, senų sodybų tylą

Labiausiai tėviškėj savoj myliu!

Mano miesteli žavus,

Myliu tavo vardą, žmones tavus!

Gyvenimas mūsų ramybėje supas,

Legendos keliauja iš lūpų į lūpas.

Veikė parodos „Senasis Nemuno slėnis jauno akimis“, vyko valanda vaikams „Kauno marių vaikai“, atliktas bendras darbas – piešinys „Aš gyvenu Rumšiškėse“, dalyvaujant vaikų ir jaunimo estrados studija DND (vad. Nijolė Švagždienė).

Tuo pat metu J.Aisčio muziejuje galėjai pamatyti videofilmų iš poeto gimtadienių paminėjimų. Muziejuje kaupiama daiktinė, pasakojamoji ir vaizdinė medžiaga apie poetą J.Aistį (1904–1973), jo gimines, draugus, pažįstamus, Rumšiškių miestelį. Ekspozicijoje – J.Aisčio gyvenimas ir kūryba – gyvenimas Rumšiškėse, mokslas Kauno „Aušros“ gimnazijoje, studijos Vytauto Didžiojo universitete, laikotarpis iki Antrojo pasaulinio karo, karo metai, gyvenimas JAV, J.Aisčio kūryba Lietuvoje ir kitose šalyse.

Aikštėje vyko sportinės varžybos. Renginį užbaigė pirmą kartą Rumšiškėse matyti fejerverkai, o jaunimas iki išnakčių dūko diskotekoje.

Renginys parodė, kad rumšiškiečiai (seniūnė Eugenija Genevičienė) moka dirbti ir linksmintis, saugo atminimą tų, kurie čia gyveno.

* * *

Istorikas Tomas Baranauskas pirmasis nustatė tikslią datą, kada pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Rumšiškės. Vygando Marburgiečio kronikoje aprašomas kryžiuočių žygis į Lietuvą 1382 metais. Jis susijęs su vidaus kovomis Lietuvoje tarp Jogailos ir Kęstučio, kai 1382 m. birželio 12 d. Vilniuje Kęstučio nuversto Jogailos šalininkai įvykdė perversmą. Gavęs žinią, kad sostinė yra jo šalininkų rankose, Jogaila atvyko į Vilnių ir netrukus apgulė Trakus. Kaip tik tada vokiečių ordino kariuomenė įžengė į Lietuvą pagelbėti Jogailai ir patraukė per Rumšiškes į Trakus. Šio žygio aprašyme V.Marburgietis pirmą kartą paminėjo Rumšiškes: Maršalas Kunonas iš Hatenšteino (...) ėjo į Eigulių pilį, kurią visą su 40 vyrų sunaikino, o prieš tai paėmė į nelaisvę du žymius bajorus. Rytą greitai perėjo per Šlavaišuvos (Sloasser, dabar Šlienava) žemę ir pastatė savo palapines Rumšiškių (Rumsinker) žemės lygumoje. Pagaliau išžygiuoja Strėvos upės link; trečią dieną – prie didelio ežero, netoli Trakų, (kur) prastovėjo 2 dienas.

Torūnės analai nurodo, kad Eigulių pilis buvo sudeginta „paskutinę birželio dieną“, taigi Rumšiškių valsčiaus lauke kryžiuočiai nakvojo naktį iš liepos 1-osios į 2-ąją. naktį. Tad 1382 m. liepos 1 d. ir tapo miestelio gyvavimo metų skaičiavimo pradžia. „Rumsinker“ – taip perteikė Rumšiškių vardą „Vygando Marburgiečio kronikos“ vertėjas į lotynų kalbą. Kasparas Šiutcas tą patį vietovardį „Vygando kronikoje“ perskaitė „Runtziske“.

Per tuos šešis šimtmečius daug kas nuėjo į nežinią. Čia gyveno rašytojai Jonas Aistis, Antanas Baranauskas, Kostas Stiklius, miestelis augo ir nyko, degė, buvo draskomas Nemuno potvynių, kol 1959 metais vietovę užliejo Kauno marių vandenys.

Tad šie metai Rumšiškėms yra jubiliejiniai, 625-ieji. Juos pažymėti su miesteliu susiję žmonės rengėsi jau seniai.

Juozas STANISLOVAITIS

© 2007 „XXI amžius“