Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tolerancijos pamokos... karių kapinėse

Vytautas Bagdonas

Kapines šventina kun. Dainius Lukonaitis

Prie paminklinės lentos lietuvių nepriklausomybės kovoms atminti

Renginio metu Kurklių kapinėse: Anykščių rajono savivaldybės administratorius Antanas Baura (iš dešinės), Rusijos Federacijos laikinasis patikėtinis Lietuvos Respublikoje Dmitrijus Cvetkovas, Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos respublikinio komiteto sekretorius Julius Deksnys

Vieną rugpjūčio popietę Kurklių miestelyje (Anykščių r.) įvyko renginys, kokio mūsų šalyje tikriausiai dar nebuvo. Čia už Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje skirtas lėšas buvo atnaujintos, sutvarkytos Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių raudonarmiečių kapinės, taip pat įrengta paminklinė lenta, skirta 1918-1928 metais žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimui. Karių kapus ir nepriklausomybės gynėjams skirtą paminklinę lentą pašventino kunigas Dainius Lukonaitis, prie karių kapų ir paminklinės lentos galvas nulenkė Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojai. Tą popietę lietuvių ir rusų kalbomis skambėjo žodžiai apie atlaidumą, geranoriškumą, pagarbą žuvusiems abiejose barikadų pusėse, mirusiųjų atminimo sergėjimą, susitaikymą.

Kaip teigė besispecializuojančios Antrojo pasaulinio karo dalyvių kapinių tvarkymu vilniškės UAB „Amžinoji atmintis“ techninis direktorius Alvydas Augaitis, respublikoje jau atnaujinta 220 tokių kapinių, o dar liko 34-erios. Kitąmet ketinama tuos darbus užbaigti. Tuomet tikriausiai bus pradėti tvarkyti Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai.

Kurkliečiai buvo geranoriški, nereiškė pretenzijų, nepyko, kad tvarkomos raudonarmiečių kapinės. Juolab kad kartu buvo įrengta ir paminklinė lenta kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Kapines tvarkant daug prisidėjo ir vietiniai žmonės, įdarbinti Anykščių darbo biržos. Jie triūsė kartu su meistrais iš „Amžinosios atminties“. A.Augaitis geru žodžiu minėjo rajono savivaldybės ir Kurklių seniūnijos vadovus, Darbo biržos darbuotojus, kurie sprendė visus klausimus, susijusius su kapinių tvarkymu.

Į karių kapines kartu su Antrojo pasaulinio karo dalyviais ir vietiniais gyventojais atėjo Rusijos Federacijos laikinasis patikėtinis Lietuvos Respublikoje Dmitrijus Cvetkovas, Rusijos ambasados sekretorius Pavelas Kuročkinas, karo atašė pirmojo rango kapitonas Olegas Kornijenka, karo atašė bendradarbis papulkininkis Genadijus Uchnaliovas ir kiti ambasados darbuotojai, rajono vadovai. Ambasados pareigūnai padėjo vainiką prie paminklo tarybiniam kareiviui.

Kapinėse sambūrį pradėjęs Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus pabrėžė, jog kapai visuomet liks šventa vieta, kurią reikia prižiūrėti. Rajono vicemeras Donatas Krikštaponis kvietė visus būti tolerantiškais, geranoriškais, neskirstyti žmonių į savus ir svetimus, gerus ir blogus, nebesvarstyti, kodėl vieni kovojo vienoje, o kiti – kitoje barikadų pusėje. „Mes visi esame liudininkai tikrai neeilinio, nekasdieniško įvykio, kuomet sumaniai atnaujintose, gražiai sutvarkytose karių kapinėse buvo sugrąžinta nors dalis tiesos – įrengta paminklinė lenta Lietuvos nepriklausomybės kovotojams atminti“, – kalbėjo vicemeras.

D.Cvetkovas pasidžiaugė, kad Lietuvoje karių kapinės prižiūrimos, kad nepasitaiko vandalizmo aktų. „Jie visi buvo kareiviai ir amžiams kareiviais liks, jie nekalti, kad teko kariauti ir paaukoti savo gyvenimą, kad karas pareikalavo tiek žmonių aukų“, – sakė ambasados atstovas. Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos respublikinio komiteto sekretorius Julius Deksnys su dėkingumu atsiliepė apie šalies Vyriausybės narius, prezidentą Valdą Adamkų, kurie palaiko iniciatyvą sutvarkyti karių kapines ir puoselėja susitaikymo idėją. Karo veteranas kvietė šitaip rūpintis visomis kapinėmis.

Kurklių, Vidiškių ir Taujėnų parapijų klebonas kun. D.Lukonaitis, pakvietęs susirinkusius bendrai maldai, kalbėjo: „Kažin, ar būtume suprasti, ar būtume gerbiama tauta, jeigu negerbtume mirusiųjų atminimo, jei nemokėtume kitiems atleisti? Visi mes esame Dievo vaikai, tad turime vieni kitiems rodyti daugiau gerumo, atjautos, supratingumo, atlaidumo...“

Klebonas pašventino kapines ir paminklinę lentą su užrašu: „Šioje vietoje 1928-1952 m. stovėjo nepriklausomybės paminklas 1918-1928 metais žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Po to visi susirinko netoliese esančios bažnyčios kaimynystėje. Skambėjo kurklietės pedagogės Nijolės Zaukevičienės, bibliotekininkės Danguolės Kavoliūnienės, socialinės darbuotojos Onutės Kavaliauskienės bei bendruomenės vadovės Julijos Sabalienės skaitomos eilės apie gyvenimo prasmę, pagarbą mirusiesiems. Labai tiko renginyje ir Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro smuikininkės Rimantės Kisielienės, atostogaujančios Kurkliuose esančioje vyro tėviškėje, smuikavimas.

UAB „Amžinoji atmintis“ direktorius Jurijus Trakšelis, beje, gimęs Sibire tremtinių šeimoje, bendraudamas su rajono ir seniūnijos vadovais bei Rusijos ambasados atstovais, papasakojo, kad karių kapinėmis rūpinasi, jas atkuria jo vadovaujama bendrovė nuo 2001 metų. „Visa tai laikome ne darbu, bet savo pareigos vykdymu. Gyvųjų pareigos mirusiesiems“, – sakė J.Trakšelis.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Kurklių karių kapines ketinta panaikinti, o beveik pustrečio šimto raudonarmiečių palaikus nuspręsta perlaidoti Anykščių karių kapinėse. Buvusių karių kapinėse buvo numatyta atstatyti paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę, kuris nugriautas ir sunaikintas įrenginėjant karių kapines. Tuo klausimu net buvo priimtas Vyriausybės nutarimas. Tačiau kapinių perkėlimo reikalai turėjo būti sutvarkyti už Anykščių rajono lėšas. Iš vargano biudžeto maždaug 60 tūkst. litų tam skirti nebuvo įmanoma, vėliau perkėlimo išlaidos padidėjo net iki 110 tūkst. litų, todėl niekas iki šiol ir nesiryžo to sumanymo įgyvendinti.

Kurkliai, Anykščių rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“