Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Portretas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Katalikų svarstymai dėl taikos Artimuosiuose Rytuose

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Izraelio prezidentu Šimonu Peresu

Popiežiaus ir Izraelio prezidento susitikimas

Artėjant Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone rengiamai tarptautinei konferencijai Artimųjų Rytų taikos proceso klausimu ir popiežius Benediktas XVI, ir Vatikane apsilankęs Izraelio prezidentas Šimonas Peresas tikisi, kad naujos diplomatinės pastangos paskatins užbaigti dešimtmečius trunkantį konfliktą regione. Tuo tarpu Šventojo Sosto diplomatai teigia, kad ten gyvenančių tautų kentėjimų tragiškai spiralei nutraukti reikalingos tvirtos tiek dvišalės Izraelio ir Palestinos arabų, tiek daugiašalės už tarptautinę taiką atsakingų šalių ir jų grupių sutarys bei įsipareigojimai, kurių būtų laikomasi.

Šventojo Tėvo ir Izraelio prezidento susitikimas rugsėjo 6 dieną įvyko tuo metu, kai Palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmudas Abasas ir Izraelio premjeras Ehudas Olmertas vis labiau susitelkia į dvišalių ir tarpusavio derybų, patenkinančių abi puses, sprendimo paiešką. „Nuoširdžios diskusijos leido apsikeisti informacija dėl pastarojo meto kontaktų tarp izraeliečių ir palestiniečių siekiant taikos Šventojoje Žemėje, rodant pagarbą Jungtinių Tautų atitinkamoms rezoliucijoms ir kitiems iki šiol pasirašytiems susitarimams“, – teigiama po 35 minutes trukusios Š.Pereso privačios audiencijos pas Popiežių paskelbtame Vatikano komunikate. Jame taip pat pranešama, kad vėliau šiuos klausimus Izraelio prezidentas svarstė susitikęs su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone, SDB, dalyvaujant Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriui arkivyskupui Dominikui Mamberčiui ir Izraelio ambasadoriui Vatikane Odedui Ben Hurui.

Reikalingas ir daugiašalis įsipareigojimas

Šventojo Sosto nuostatą dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimo dviem plotmėmis neseniai yra išsakęs ir Vatikano nuncijus Jungtinių Tautų institucijose, įsikūrusiose Ženevoje, arkivyskupas Silvanas Tomazis. Neseniai kalbėdamas JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje jis pabrėžė, kad pirmiausia būtina, kad Šventojoje Žemėje gyvenančios abi tautos gerbtų viena kitos žmogiškąją vertę ir lygybę kartu „pradėdamos realų abipusį pripažinimą remiantis teisingumu, pagrindinėmis žmogaus teisėmis, tarptautinės ir humanitarinės teisės aktais“. Taikus žydų ir Palestinos arabų sambūvis yra įmanomas tik tada, jeigu trokštamas susitaikymas sukurs privalomą „bendradarbiavimo ir abipusio saugumo kontekstą“.

Kita taikos proceso Artimuosiuose Rytuose skatinimo plotmė yra tarptautinės įtakingų „valstybių šeimos“ moralinė atsakomybė stiprinti susitaikymo mentalitetą. Kaip žinoma, šiuo metu tokią atsakomybę yra prisiėmęs vadinamasis „didysis ketvertas“: Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Rusija. Jų ypatinguoju pasiuntiniu taikos deryboms neseniai paskirtas buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras. Arkivyskupas S.Tomazis pabrėžė, kad tarptautinė bendrija turi spręsti ne tik politinius klausimus, bet ir stiprinti bendradarbiavimą, kad praktinėmis priemonėmis būtų stengiamasi šalinti „giliąsias kultūrines, socialines ir ekonomines smurto šaknis“.

Beveik tuo pat metu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialioje Artimiesiems Rytams skirtoje sesijoje kalbėjęs Šventojo Sosto nuncijus Jungtinių Tautų centrinėje būstinėje Niujorke arkivyskupas Čelestinas Miljorė taip pat pareiškė, kad stabili taika regione bus tik tada, jeigu dvišalius palestiniečių ir izraeliečių susitarimus parems atitinkamos daugiašalės sutartys. „Visa tai reikalauja naujos ir visaapimančios vizijos, kuri nubrėžtų konkretų planą taikai“, – sakė arkivyskupas Č.Miljorė, nurodęs būtinumą padalytoje Šventojoje Žemėje spręsti ne tik karinius ir politinius, bet taip pat ekonominius, komercinius bei ekologinius (ypač aprūpinimo vandeniu) klausimus. Arkivyskupas priminė popiežiaus Benedikto XVI nuoširdžią maldą Dievui, kad Jis „apšviestų Izraelio ir Palestiniečių vadovybę, taip pat ir tas tautas regione, kurios yra ypač atsakingos, kad jos darytų viską, kas įmanoma, kraujo praliejimui nutraukti, humanitarinei paramai didinti ir tiesioginėms, rimtoms ir konkrečioms deryboms pradėti“.

Viltis dėl Vašingtono konferencijos

Žymus Šventosios Žemės religinio ir politinio gyvenimo apžvalgininkas žydų kilmės pranciškonas kunigas Davidas Marija Jageris savo publikuotame komentare irgi išvardijo keletą dabar susidariusių palankių momentų taikos procesui Artimuosiuose Rytuose aktyvinti. Pirmiausia jis primena Palestiniečių savivaldos prezidento M.Abaso siekį atsiriboti nuo Gazos sektorių valdančio radikalaus „Hamas“ sąjūdžio ir sutelkia dėmesį į Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) turimą išimtinį mandatą taikos deryboms su Izraeliu. Tai labai svarbu, nes PIO pabrėžia savo sekuliarumą ir demokratines nuostatas, o Palestiniečių vadovybė yra suskaldyta ir dalį teritorijos valdantis „Hamas“ laikosi aiškiai islamo fundamentalistinių pozicijų.

Kitas svarbus faktorius yra tai, kad Vašingtono tarptautinės konferencijos iniciatyvą paskelbęs Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas baigia savo antrąją valdymo kadenciją ir nori palikti ryškesnį teigiamą paveldą sprendžiant Artimųjų Rytų problemas. Tai jam ypač svarbu, nes esant vis sunkesnei padėčiai Irake tos nesėkmės gana glaudžiai siejamos ir su juo, todėl yra gerokai sumažėjęs Dž.Bušo „reitingas“. Tėvas D.Jageris viliasi, kad į būsimąją Vašingtono konferenciją bus pakviestos ne tik įtakingosios Europos Sąjungos bei kitos šalys, bet ir svarbios Arabų lygos valstybės. Pirmiausia Egiptas ir Jordanija, jau turinčios dvišales taikos sutartis su Izraeliu, įtakingoji Saudo Arabija ir Sirija. (Nors dėl pastarosios kvietimo Izraelio vyriausybė gali prieštarauti, nes Sirija remia teroristines grupuotes.)

Š.Pereso patyrimas

Pranciškonas kunigas būsimosios konferencijos rengėjams ir dalyviams priminė, kad derybų tikslas yra T A I K A, o ne tik „taikos procesas“, nors kartais būtent taip gali atrodyti. Reikia derėtis dėl konkrečios derybų sutarties, kurioje būtų nurodytas realus įgyvendinimo laikas. Svarbus faktorius čia taip pat yra naujasis Izraelio prezidentas Š.Peresas, labiausiai patyręs ir didelį tarptautinį autoritetą turintis 83 metų politikas. Jis yra buvęs Izraelio premjeru, užsienio reikalų ministru, beveik pusę amžiaus – šalies parlamento (Kneseto) nariu ir už taikos derybas su palestiniečiais 1994 metais gavęs Nobelio taikos premiją.

Kai liepos viduryje Š.Peresas buvo išrinktas prezidentu, popiežius Benediktas XVI jam parašė asmeninį laišką, kuriame įvertino Izraelio vadovo reputaciją ir pasiekimus. Prezidento atstovas sakė, kad laiške, kurio tekstas nebuvo paskelbtas, Šventasis Tėvas priminė Š.Peresui daugelio žmonių, tiek Izraelyje, tiek ir visame pasaulyje, lūkesčius, kad jis „skatins vyriausybę ir kitas atsakingas struktūras daryti viską, kad būtų pasiekta taika“. Popiežiaus įsitikinimu taika yra geriausias būdas įveikti mirtį nešantį terorą, kurį vykdantys asmenys prilygintini žmonijos išdavikams.

Kunigas D.Jageris savo komentare priminė, kad Š.Peresas, prieš priimdamas prezidento priesaiką, visuose duotuose interviu tarptautinei spaudai kalbėjo, jog Izraelis nenori ir negali sau leisti iki begalybės valdyti palestiniečių teritorijas. Būti okupantu yra nesuderinama su demokratinio Izraelio vertybėmis ir būtina užbaigti šią anomaliją. Turbūt nėra nė vieno geros valios žmogaus pasaulyje, kuris nepritartų šiai nuostatai.

„Hamas“ – rimta kliūtis taikai

Rugsėjo pradžioje atvykęs į Italiją prezidentas Š.Peresas buvo atsargus dėl taikos Artimuosiuose Rytuose ateities. Ypač jis džiaugėsi, kad neseniai atsivėręs tiesioginių kontaktų kanalas tarp Palestiniečių savivaldos prezidento M.Abaso ir Izraelio premjero E.Olmerto yra „geras startas“, ir tai veikia padrąsinančiai. Kita vertus, sausio mėnesį parlamento rinkimus laimėjęs Gazoje įsitvirtinęs radikalusis „Hamas“ sąjūdis tampa rimta kliūtimi taikai. „Hamas“ vadovybė turi pasirinkti: ar maitinti badaujančius palestiniečių vaikus Gazoje, ar sprogdinti raketas Izraelio teritorijos pietuose, sakė Š.Peresas. „Gazos gyventojai kenčia dėl „Hamas“ veiksmų, kurie grindžiami visiškai negatyvia ideologija. Kaip galima paaiškinti tai, kad šios grupės kovotojai leidžia raketas į Izraelio teritoriją, nors Izraelis jau pasitraukė iš Gazos“, – aiškino Izraelio prezidentas vizito Italijoje metu.

Š.Pereso apsilankymas Vatikane ir Italijoje buvo pirmasis jo, kaip Izraelio vadovo, užsienio vizitas, Tai, kad jis pasirinko būtent šį maršrutą, o ne nuvyko į Izraelio pagrindinę sąjungininkę Jungtines Valstijas ar Didžiąją Britaniją, rodo Š.Pereso darbo stilių ir veiklos prioritetus. Iš tikrųjų jis gerai žinomas ir laikomas „savu“ Vatikane, ten vertinamas jo diplomatinis nuoseklumas, realistinis Artimųjų Rytų problemų suvokimas, aukšta asmeninė kultūra ir tvirtos moralinės nuostatos. Galbūt dėl to Š.Peresui popiežius Benediktas XVI suteikia dukart ilgesnes audiencijas nei kitiems politikos veikėjams ir valstybių lyderiams. (Popiežius ir Š.Peresas buvo susitikę Vatikane 2006-ųjų balandį, ir tuomet judviejų pokalbis truko beveik 40 minučių.)

Užsitęsė derybos dėl Bažnyčios veikimo

Vatikane paskelbtame komunikate teigiama, kad Popiežius ir Izraelio prezidentas pokalbyje taip pat buvo „sutelkę dėmesį į santykius tarp Izraelio valstybės ir Šventojo Sosto, išreikšdami viltį dėl greito dabar vykstančių derybų užbaigimo“. Buvo kalbama apie praktinius „ūkinius“ klausimus, susijusius su bažnytinės nuosavybės Šventojoje Žemėje apsauga ir priežiūra, religinių bendruomenių apmokestinimu bei atitinkamomis lengvatomis, kurios galiojo iki Izraelio valstybės susikūrimo 1947 metais ir kurias atitinkama Jungtinių Tautų rezoliucija buvo kviečiama išlaikyti. Visi šie bei kiti juridiniai klausimai buvo numatyti išspręsti sudarius dvišalę komisiją po Šventojo Sosto ir Izraelio formalių diplomatinių santykių užmezgimo 1994 metais, tačiau per pastaruosius keliolika metų šis darbas bvo labai sulėtėjęs ir netgi patekęs į aklavietę. Minėta dvišalė komisija po kelerių metų pertraukos savo veikimą atnaujino tik 2007-ųjų pavasarį ir Š.Pereso vizito išvakarėse Jeruzalėje įvyko antrasis jos susitikimas.

Spaudos konferencijoje, paklaustas dėl šių reikalų, Izraelio prezidentas sakė, kad 80 proc. derybų klausimų – tarp jų ir patys sunkiausi – jau išspręsta ir, užbaigus svarstyti likusiuosius, bus sudaryta atitinkama sutartis. Š.Peresas patikino, kad tai bus galima padaryti dar šiais metais, ir reikia turėti vilties, kad tai bus įgyvendinta, nes toks ilgas Katalikų Bažnyčios struktūroms Šventojoje Žemėje gyvybiškai svarbių klausimų sprendimo atidėliojimas yra netoleruotinas. Minėtos komisijos darbuose dalyvaujantis Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos narys kunigas D.Jageris reiškė optimizmą dėl derybų perspektyvų.

„Kol kas sunku numatyti, kada tos derybos baigsis ir kokia bus jų baigtis, tačiau nėra kokių nors esminių nesusipratimų, kurie galėtų pakenkti, reikia tik laiko, nes derybų objektas yra sudėtingas“, – sakė jis Vatikano radijui. Dar galima pastebėti, kad tų derybų sėkmė leistų įgyvendinti tai, kas baigiamojoje popiežiaus Benedikto XVI ir Izraelio prezidento Š.Pereso susitikimo deklaracijoje įvardijama, kaip „Izraelio vyriausybės nuolatinio dialogo užmezgimo su vietinėmis krikščionių bendruomenėmis, kuris padėtų toms bendruomenėms dalyvauti kuriant šalies bendrąjį gėrį“.

Vizitas į Šventąją Žemę dar nenumatytas

Nuo šių reikalų sutvarkymo iš dalies priklauso ir popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Šventojoje Žemėje, kur jau ne kartą kvietė Izraelio vadovai. Š.Peresas dar kartą perdavė šį kvietimą, ir Šventasis Tėvas noriai jį priėmė. „Aš jam sakiau, kad to noriu ir galvoju apie to vizito datą. Aš buvau sujaudintas dėl jo reakcijos“, – kalbėjo Izraelio prezidentas žurnalistams. Vėliau Vatikano atstovas spaudai jėzuitas kunigas Federikas Lombardis aiškino, kad Popiežius norėtų vykti į šią kelionę, tačiau jos laikas priklausys nuo aplinkybių. Tarptautinė žiniasklaida, pasiremdama įvairiais Vatikano šaltiniais, praneša, kad šiuo metu apie Benedikto XVI galimą vizitą į Izraelį ir Palestiną dar nesvarstoma dėl tenykštės politinės ir karinės padėties nestabilumo.

Baigdamas spaudos konferenciją prezidentas Š.Peresas dėkojo Šventajam Tėvui už jo svarbią ne tik politinę, bet ypač dvasinę poziciją pasaulyje ir kad trumpo vizito metu galėjo pajusti „didžiulį draugiškumą ir supratimą“. Izraelio vadovas padovanojo popiežiui Benediktui XVI neįprastą šiuolaikinio meno kūrinį, pavadintą „Virtuali malda už taiką ir susitaikymą“. Į spalvotą, beveik persišviečiantį medžiagos gabalą dailininkas Jakovas Agamas įkomponavo trijų menoteistinių religijų simbolius: judėjų – Dovydo žvaigždę, krikščionių – kryžių ir musulmonų – pusmėnulį.

© 2007 „XXI amžius“