Žemės dalybos
Benjaminas ŽULYS
Šiuo metu Lietuvoje yra per 540 tūkst. hektarų laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Didžiuosiuose šalies miestuose, o ypač Vilniuje bei Kaune žemės neatgavo beveik 10 tūkst. savininkų arba jų palikuonių. O žemės reforma šalyje turėtų būti baigta iki šių metų pabaigos. Nors kiek išmanantys reformos reikalus, ja besidomį netiki, kad iki šio termino ji išties bus baigta, nes vienokių ar kitokių kliuvinių, trikdžių esama nemažai. Pavyzdžiui, Kauno apskrities viršininko administracijos vadovybė atvirai pareiškė, kad Kauno mieste ir rajone žemės reforma nebus užbaigta iki nustatyto laiko. Tik tenka guostis, kad kituose šios apskrities rajonuose reforma vyksta sklandžiai. O pagal Kauno miesto savivaldybės šių metų viduryje pateiktus duomenis, Kaune yra apie 360 ha neužstatytos, niekuo neužimtos valstybinės žemės, kurią būtų galima grąžinti savininkams. Tad ko laukti? Tačiau, anot Kauno apskrities specialistų, Kauno miesto savivaldybė laiku nesutvarkė reikiamos dokumentacijos, tad iki pastarųjų dienų taip ir nebuvo patvirtintas nė vienas iš tų hektarų žemės planas. Tiesa, Kauno savivaldybės specialistai tam surado įvairių pasiteisinimų, tačiau nuo to reikalai į priekį nė kiek nepasistūmėjo. Įdomu, kodėl grąžinti žemę jos savininkams taip sunkiai sekasi didžiuosiuose miestuose.
Artėjant metų pabaigai, išaiškėjo ir kitų dalykų. Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkė Antanina Venckūnienė papasakojo, kad kol žemė bus baigta grąžinti jos savininkams ar paveldėtojams, Laikinasis žemės pardavimo įstatymas buvo sustabdytas. Nesulaukus Vyriausybės programoje nustatytos datos šių metų gruodžio pabaigos, pažeisdama savo priimtus įsipareigojimus, Vyriausybė leido pardavinėti žemę, kuria būtų galima atsiskaityti su žemės savininkais. Premjeras G.Kirkilas viešai pareiškė, kad dabar numatoma parduoti 76 tūkst. hektarų žemės. LŽSS vadovė pasipiktinusi ir dėl to, kad ši akcija nebuvo suderinta su LŽS sąjunga, nors ji vienija 97 proc. žemės savininkų.
Į įvairias žinybas plaukia nusiskundimai dėl uždelsto ir toliau delsiamo žemės grąžinimo, kai kas rengia ir piketus, kitas protesto akcijas. Antai prie Vyriausybės rūmų Vilniuje piketavusi kaunietė Antanina Bielinskienė skundėsi, kad vietoj turėtosios žemės jai buvo paskirtas plotas žymiai toliau nuo buvusiosios. Maža to, grąžintoji žemė yra pelkėta, durpėta, apaugusi nendrėmis. Kaip tokią galima įdirbti, joje ką nors auginti? klausė moteris.
Nepatenkintas žemės grąžinimo eiga ir žemės savininkas Algirdas Brežinskas, kurio žemė yra Lietuvos veterinarijos akademijai (LVA) priklausančiuose plotuose netoli Kauno. Už vieną arą jam siūloma vos 13 litų, kai rinkos kaina, šio žmogaus žiniomis, yra apie 5000 litų už arą.
LŽSS vadovės A.Venckūnienės teigimu, piktnaudžiavimo ir korupcijos mastai sprendžiant žemės klausimus yra suvešėję. Jos įsitikinimu, Lietuvoje jau nėra galimybių apginti žemės savininkų teises, todėl Sąjunga priversta kreiptis į Europos žemės savininkų asociaciją (ELO) ir ten ieškoti teisybės.
© 2007 XXI amžius
|