Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Sutemos

Petras KATINAS

Draugystė ir bendradarbiavimas Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Dažnai prisimenu savo gero bičiulio, Mordovijos lagerių kalinio A.Sakalausko žodžius, pasakytus tuoj po Kovo 11-osios – dar per anksti džiūgauti, nes per ilgus okupacijos dešimtmečius rengti ir puoselėti kolaborantų kadrai taip lengvai valdžios neatiduos, ras būdų ir priemonių tą valdžią pasigrobti ir laisvoje Lietuvoje. Bičiulis žinojo, ką sakė. Jis ne vienerius metus dirbo vokiečių kalbos dėstytoju Kauno politechnikos institute. Okupacijos laikais, vadinamaisiais stagnacijos metais, už „antisovietinę propagandą ir agitaciją“ (už tai, kad platino garsiojo Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus) buvo įkalintas šešeriems metams Mordovijos lageryje. Grįžusio iš lagerio „liaudies priešo“ niekas nenorėjo priimti į darbą. Ir laisvos Lietuvos valdininkai kreivai žiūrėjo į disidentą, visokiais būdais trukdydami įsidarbinti geram vokiečių filologijos, poezijos ir filosofijos žinovui. Tokie kaip A.Sakalauskas valdančiajai nomenklatūrai iki šiol tarsi rakštis. Na nebent jau viešai išsižadėtų savo idealų, imtų keikti prof. V.Landsbergį ir šlovinti „ūkininką“ A.Brazauską, gal dar Prunskienę su Paksu. Tokiems geros tarnybos, šiltos kėdės visada atsiranda. Pavyzdžių toli ieškoti netenka. Antai kokią šiltą gūžtą susisuko panašaus plauko disidentas G.Ilgūnas, už liaupses Brazauskui dabar diriguojantis Lietuvos 1000-mečio būsimiems renginiams bei iškilmėms, o tada už tariamą savo disitentizmą jokio sovietinio lagerio net nepauostė. Ko gero, tokiam dirigentui vadovaujant prie didžiausių Lietuvos valstybės kūrėjų būtų priskirtas ir Valdovų rūmų statytojas, kurį šiomis dienomis Dailės muziejaus šefas pavadino „didžiausiu Lietuvos patriotu“. Dabar į tokius „patriotus“ taikosi netgi Stalino saulės nešėjų anūkai, sovietinės armijos karininkai, Afganistano karo „didvyriai“, o politikai, apsivilkę lietuviškomis uniformomis, vadovauja NATO šalies kariuomenei!

Visa bėda net ne ta, kad senoji ir naujoji nomenklatūra susišlavė faktiškai visą Lietuvos turtą, užgrobė ne tik valdžią, bet ir žiniasklaidą, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas. Paskutiniųjų metų įvykiai akivaizdžiai rodo, kad labai svarbi institucija – Valstybės saugumo departamentas irgi atsidūrė KGB rezidentų ir šnipų rankose. Deja, tą patį galima pasakyti ir apie Užsienio reikalų ministeriją. Juk ne kas kitas, o pats užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas prasiplepėjo, jog kai kuri (dar nenupirkta) Lietuvos žiniasklaida ir užsienio informacinės agentūros esą skleidžia dezinformaciją apie išgrobstytus pinigus, kuriuos skyrė Europos Sąjunga Baltarusijos opozicijai paremti. Nežinia kur čia P.Vaitiekūnas įžiūrėjo tą dezinformaciją. Juk iš VSD išvaryti sąžiningi, drįsę pasakyti tiesą karininkai patriotai buvęs VSD kontržvalgybos viršininkas Vytautas Damulis ir buvęs svarbaus VSD 4-ojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis atskleidė vadinamųjų „žydrųjų albinų“ (turima galvoje URM kaip savo namuose tvarkęsis, o dabar Premjero patarėjas Albinas Januška) ir jo sėbrų pastangas galutinai parklupdyti Lietuvos valstybę. Tą pagaliau pastebėjo ir naivūs konservatoriai, prieš metus numoję ranka į savo garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio įspėjimą nesusidėti su šėtonais, kasančiais duobę Lietuvai. Negi buvo patikėta, kad pasitraukus A.Brazauskui ir perėmus partijos ir valstybės vairą partiniam ideologui Gediminui Kirkilui kažkas gali pasikeisti šioje per ilgus dešimtmečius statytoje partinės oligarchijos piramidėje? Dabar Tėvynės sąjungos taryba pagaliau paskelbė neberemianti G.Kirkilo mažumos Vyriausybės. Beje, nežinia, kodėl ši Vyriausybė vadinama mažumos. Juk ją faktiškai palaiko ne tik „dešinieji“ liberalcentristai, o sostinėje netgi Liberalų sąjūdis, bet ir vaidinantys opoziciją „darbiečiai“ ir A.Paulausko socialliberalai. Tiesa, pastarieji, suvokdami, kad būsimieji Seimo rinkimai jiems nieko gero nežada, pasirengę jungtis su kuo tiktai nori, kad gautų šiltas kėdes valdžioje. Todėl visiškai nereikia stebėtis, kad premjeras G.Kirkilas ir jo partijos seniūnė I.Šiaulienė nė kiek nesijaudina dėl šio konservatorių sprendimo. Tų rėmėjų ir taip pakaks. Aišku, ne už dyka. Tačiau sukurti naujus postus valdžioje – vienas juokas. Jeigu prireiks, bus bemat įkurti dar keli ar keliolika departamentų, valdybų bei panašių kontorų.

O konservatorių sprendimą neberemti G.Kirkilo Vyriausybės vadinamieji socialdemokratai ir politologai unisonu pavadino „priešrinkiminiu triuku“. Iš dalies gal taip ir yra. Juk daugelis net pačių ištikimiausių Tėvynės sąjungos veikėjų dėl dviejų „K“ – Kirkilo ir Kubiliaus – draugystės gerokai pasimetė. Argi galima patikėti šios valdžios pažadais kovoti su korupcija, atsikratyti paskendusių skandaluose valdininkų, iš esmės spręsti Valstybės ar energetinio saugumo reikalus? Juk net žmogui, esančiam toli nuo politikos, visiškai aišku, kad ši partija niekada nesilaikė nei duoto žodžio, nei jokių pažadų. Užtat konservatorių priešams toks bendradarbiavimas suteikė puikiausią progą dar kartą smogti į paširdžius Tėvynės sąjungai. Štai besitaikantis į naujo „ubagų karaliaus“ karūną demagogas ir Seimo chuliganėlis Julius Veselka didžiuliame straipsnyje viename rusų savaitraštyje išdėstė, kad dėl visų Lietuvos nelaimių, nepaliaujamai kylančių kainų kalta „Kirkilo–Kubiliaus Vyriausybė“. Tokią retoriką naudoja ir kiti TS niekintojai: Seimo ekspirmininkas A.Paulauskas, visas būrys Seimo liberalcentristų su V.Bogušiu ir A.Čapliku priešakyje. Toks konservatorių puolimas ir metami kaltinimai, kad jie pasidavė buvusiems komunistams, išsižadėjo savo principų, turi pagrindinį tikslą – ne tik sudoroti vienintelę Lietuvos dešiniąją partiją, bet – svarbiausia – atitolinti nuo jos ištikimiausius rinkėjus. Negi tiktai vienas prof. V.Landsbergis numatė tokią įvykių eigą?

Šiaip ar taip, dabar Lietuvos patriotinėms jėgoms reikia rengtis būsimiems Seimo rinkimams. Jau visiškai aišku, kad ir G.Kirkilo partiečiams, K.Prunskienės „valstiečiams“ ar paksininkams su „darbiečiais“ pinigų rinkimų kampanijai tikrai netrūks. Juk ne be reikalo Premjeras kryžium gula už „Dujotekaną“ ir „Gazprom“, o draugė Kazimira tiesiog susišluoja ES pinigus, pirkdama Lietuvos žiniasklaidą savęs liaupsinimui. Netrūks pinigėlių ir paksininkams: juk net ir dabar išlaiko du laikraščius – „Karštą komentarą“ ir „Laisvą laikraštį“. Tad į naująją „geriausią ir gražiausią Europos Sąjungoje“ Seimo salę 2008 metų pabaigoje gali susirinkti dar keistesnė publika nei dabartinė. Ne veltui kunigas, šventindamas naująją Seimo posėdžių salę, kainavusią mokesčių mokėtojams beveik 60 mln. litų, linkėjo neįsileisti į ją „piktojo“.

© 2007 „XXI amžius“