Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus piligrimystė ir austrų katalikų padrąsinimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Austrijos sostinės Vienos arkivyskupu kardinolu Christofu Šionbornu

Dievo Motinos šventovės reikšmė

Kaip jau buvo pranešta, praėjusį sekmadienį pasibaigęs popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Austriją turėjo ryškų pamaldumo Švč. Mergelei Marijai bruožą ir pirmiausia buvo skirtas celebruoti Mariacel Dievo Motinos šventovės 850 metų jubiliejų. „Ši šventovė tam tikru būdu reprezentuoja Austrijos motinišką širdį ir visada turėjo ypatingą svarbą vengrų bei slavų tautoms, – kalbėjo Šventasis Tėvas rugsėjo 7 dieną jo sutikimo ceremonijoje Vienos oro uoste. – Ji simbolizuoja atvirumą, kuris ne tik peržengia fizines ir nacionalines sienas, bet Marijos asmenyje primena mums žmogaus esminį dėmesį – jo gebėjimą atsiverti Dievui ir Jo tiesos žodžiui“.

Lietuvoje lankėsi Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis

Garbingi svečiai apžiūri Kauno Arkikatedrą Baziliką

Rugsėjo 9-13 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi arkivyskupas Dominique Mamberti, Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis (Šventojo Sosto „užsienio reikalų ministras“).

Rugsėjo 9 dienos vakare arkiv. D.Mamberti aukojo šv. Mišias Vilniaus Arkikatedroje. Rugsėjo 11-ąją jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, dalyvavo konferencijoje „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos”. Konferencija buvo skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto pirmosios sutarties – konkordato 80-mečiui paminėti.

Atidengtas paminklinis akmuo pirmajai Panevėžio bažnyčiai

Bronius VERTELKA

Paminklinis akmuo pirmajai Panevėžio bažnyčiai

Švenčiant Panevėžio 504-ąjį gimtadienį, Senamiesčio gatvėje buvo atidengtas paminklinis akmuo toje vietoje, kur prieš penkis šimtmečius stovėjo pirmoji miesto katalikų bažnyčia. Praėjusį penktadienį į iškilmes gausiai rinkosi miesto gyventojai. Tarp jų buvo šeimų su mažais vaikais, atvažiavusių invalidų vežimėliais.

Šiluvos atlaidai

Rugsėjo 8 dieną Šiluvoje prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai. Jie tęsis iki rugsėjo 16 dienos. Pagrindinė šių metų atlaidų maldų intencija – už šeimų ir parapijų dvasinį atsinaujinimą.

Mariologinis kongresas

Rugsėjo 8-ąją, pradedant Šilinių atlaidus, Šiluvoje vyko Mariologinis kongresas, kurio pirmoji diena rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, buvo surengta Pažaislyje. Rugsėjo 8-oji – Marijos Gimimo šventė, todėl į ją buvo pakviesti ir uolieji Marijos mylėtojai – Gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai.

Telšių seminarija pradėjo mokslo metus

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ir Telšių vyskupijos licėjus naujuosius studijų metus pradėjo Žemaičių Kalvarijos šventovėje. Rugsėjo 3 dieną joje vyko kasmėnesiniai atlaidai. Ši atlaidų diena buvo skirta Telšių dekanato tikintiesiems.

Tradicinės kelionės į Šiluvą

Piligriminio žygio dalyviams vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis (dešinėje)

Šiluva – ta vieta, kurion veda mūsų džiaugsmo ir skausmo keliai

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Radviliškio parapijos tikintieji organizuotai pradėjo vykti į Šiluvos atlaidus. Tokios išvykos – parapijos dvasinės bendrystės ir broliškumo išraiška. Kai kuriems tikintiesiems kiekvienais metais aplankyti Švč.M.Marijos šventovę yra labai svarbu. Aišku, toks pamaldumas remiasi gilia krikščioniška tradicija, kuri paprastai perduodama iš kartos į kartą.

Sutemos

Petras KATINAS

Draugystė ir bendradarbiavimas Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Dažnai prisimenu savo gero bičiulio, Mordovijos lagerių kalinio A.Sakalausko žodžius, pasakytus tuoj po Kovo 11-osios – dar per anksti džiūgauti, nes per ilgus okupacijos dešimtmečius rengti ir puoselėti kolaborantų kadrai taip lengvai valdžios neatiduos, ras būdų ir priemonių tą valdžią pasigrobti ir laisvoje Lietuvoje. Bičiulis žinojo, ką sakė. Jis ne vienerius metus dirbo vokiečių kalbos dėstytoju Kauno politechnikos institute. Okupacijos laikais, vadinamaisiais stagnacijos metais, už „antisovietinę propagandą ir agitaciją“ (už tai, kad platino garsiojo Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus) buvo įkalintas šešeriems metams Mordovijos lageryje. Grįžusio iš lagerio „liaudies priešo“ niekas nenorėjo priimti į darbą.