Šiluvos atlaidai
|
|
Lietuvos kariuomenės vadas
generolas majoras Valdas Tutkus,
krašto apsaugos ministras Juozas
Olekas (viduryje)
ir generalitetas Šiluvoje
|
|
Šiluvoje jaunosios kartos
jūrininkės iš Klaipėdos krašto
|
|
Lietuvos kariuomenės kapelionai,
pasipuošę liturginiais drabužiais,
antradienį Šiluvoje džiugino
karių ir tikinčiųjų akis
|
Rugsėjo 8 dieną Šiluvoje prasidėjo Švč. Mergelės
Marijos Gimimo didieji atlaidai. Jie tęsis iki rugsėjo 16 dienos.
Pagrindinė šių metų atlaidų maldų intencija už šeimų ir parapijų
dvasinį atsinaujinimą.
Mariologinis kongresas
Rugsėjo 8-ąją, pradedant Šilinių atlaidus, Šiluvoje
vyko Mariologinis kongresas, kurio pirmoji diena rugpjūčio 15-ąją,
per Žolinę, buvo surengta Pažaislyje. Rugsėjo 8-oji Marijos Gimimo
šventė, todėl į ją buvo pakviesti ir uolieji Marijos mylėtojai
Gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai.
10 val. Gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai rinkosi į Švč. M.
Marijos Gimimo baziliką. Už juos ir jų šeimos narius šv. Mišias
aukojo Raseinių parapijos klebonas ir vicedekanas kun. Vytautas
Paukštis, o pamokslą pasakė Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas
Murauskas. Marijos mylėtojai surengė prasmingą atnašų procesiją
jie nešė Marijos medalikėlius, dovanojamus ligoniams, vadovėlį,
skiriamą naujai steigiamam Marijos legiono prezidiumui, duonos kepalą
agapės vaišėms po pamaldų.
Iš dalies atnaujintoje ir gerokai erdvesnėje aikštėje
priešais Baziliką, kurioje dar daug darbų reikės atlikti iki didžiojo
Šiluvos Jubiliejaus, laukdami pagrindinių šv. Mišių atlaidų dalyviai
klausėsi kun. Artūro Kazlausko katechezės.
Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vidudienį
vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo
vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas
Juozas Preikšas, Raseinių dekanato kunigai. Homiliją pasakė vysk.
J.Ivanauskas. Atnašų procesijoje Raseinių parapijos tikintieji nešė
Šiluvos bažnyčiai dovanojamą arnotą. Per šv. Mišias giedojo Raseinių
dekanato chorai.
Po pagrindinių šv. Mišių Marijos mylėtojų grupelių
nariai šventė agapę Jono Pauliaus II namuose, Šiluvos bendruomenės
centre. Čia norintys taip pat galėjo pasižiūrėti filmą apie Šiluvą.
15 val. aikštėje prasidėjo mariologinė konferencija.
Ją vedęs Marijos radijo direktorius kun. Oskaras Volskis kalbėti
pakvietė Ruklos įgulos karo kapelioną dr. kun. Arnoldą Valkauską.
Jis aptarė kai kuriuos dabartinio pamaldumo Marijai aspektus ir
sakė, jog turėtume atrasti tikrąjį, ne emocinį, pamaldumą jai.
Arkiv. S.Tamkevičius ta proga pakvietė Šiluvos
piligrimus daugiau dėmesio skirti Eucharistijos adoracijai (Švenčiausiasis
Sakramentas per atlaidus nuolat adoruojamas Bazilikos koplyčioje)
ir priminė, jog Šiluvos žemėje, kuri daugelį amžių, ir sovietiniais
laikais, ir nepriklausomoje Lietuvoje, sulaukia tūkstančių maldininkų,
į Jėzų Kristų savo pasirodymu atsigręžti paskatino pati Dievo Motina.
Pirmąkart Šiluvos atlaiduose vyko Mišparai.
Šeimų ir parapijų diena
Sekmadienį, rugsėjo 9-ąją, pagrindinę Šiluvos atlaidų
dieną, melstasi pagrindine šių metų atlaidų intencija už šeimų ir
parapijų dvasinį atsinaujinimą.
12 val. pradėtoms švęsti pagrindinėms šv. Mišioms
vadovavo Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, koncelebravo svečiai
vyskupai Jonas Boruta, Juozapas Matulaitis, Juozas Tunaitis, Juozas
Žemaitis, Jonas Ivanauskas, Romualdas Krikščiūnas ir kunigai.
Šiose pamaldose dalyvavo Jono Pauliaus II piligrimų
kelio komisijos bei darbo grupės nariai, nemažai Seimo ir Vyriausybės
narių žmonių, savo pastangomis padedančių įgyvendinti Popiežiaus
viešnagės Lietuvoje įamžinimą bei Šiluvos atnaujinimo darbus, kuriais
rengiamasi didžiajam Švč. M. Marijos apsireiškimo Jubiliejui.
Už juos, jų šeimas bei tai, kas brangu visiems
už visų vyskupijų šeimas ir Bažnyčią Lietuvoje liturgijos pradžioje
ir pakvietė melstis arkiv. S. Tamkevičius. Giedojo Kauno miesto
ir Ukmergės parapijų chorai, prie jų gražiai derėjo jaunųjų giesmininkų
balsai iš Kauno jėzuitų gimnazijos. Giesmininkams vadovavo Vita
Vaitkevičienė. Aikštę priešais Baziliką užtvindžiusiems pamaldų
dalyviams arkiv. S.Tamkevičius pasakė pamokslą (jo ištrauką spausdiname
šalia).
15 val. pasitikta daugiau kaip tūkstantis jaunų
penktojo piligriminio žygio dalyvių, keliavusių į Šiluvą pėsčiomis
iš Kryžių kalno ir lydimų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Piligrimai,
sutikti ir pasveikinti Lietuvos vyskupų, vėliau aikštėje drauge
šventė šv. Mišias. Joms vadovavo arkiv. S.Tamkevičius, koncelebravo
vysk. E.Bartulis. Homiliją jauniesiems piligrimams pasakė kun. Kęstutis
Kėvalas.
Policijos ir teisėsaugos darbuotojų diena
Rugsėjo 10-ąją, kuri buvo skirta policijos ir teisėsaugos
darbuotojams, Šiluvoje lankėsi Vatikano sekretorius santykiams su
valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti. Jis vadovavo aikštėje
priešais Baziliką švenčiamų pagrindinių šv. Mišių liturgijai ir
pasakė homiliją. Koncelebravo jį lydintys Vatikano valstybės sekretoriato
atstovai mons. Antoine Camilleri ir mons. Francesco Cavina, taip
pat drauge į Šiluvą atvykę apaštališkasis nuncijus arkivyskupas
Peteris Stephanas Zurbriggenas ir sekretorius mons. Jean-Franēois
Lantheaume, arkivyskupas S.Tamkevičius, kunigai.
Po šv. Mišių kalbėjęs Lietuvos policijos generalinis
komisaras Vytautas Grigaravičius pabrėžė, kaip svarbu ugdyti policijos
darbuotojų dvasines vertybes, padėkojo už maldas ir dvasinę paramą.
Šv. Mišiose darniai giedojo VRM vyrų choras Sakalas,
grojo VRM pučiamųjų orkestras.
Lietuvos kariuomenės, savanorių, partizanų ir
šaulių diena
Rugsėjo 11 dieną ryto šv. Mišiose Šiluvos Bazilikoje
melstasi prašant Viešpatį duoti taiką ir ramybę pasauliui.
Dar gerokai prieš vidudienio pagrindines šv. Mišias
aikštėje rikiavosi tie, kurie savo jėgas ir tarnavimą skiria Lietuvos
laisvei saugoti, o pastaraisiais metais padėti ir kitų šalių žmonėms,
ištiktiems karo nelaimių. Tarp dalyvavusių tądien pagrindinėse šv.
Mišiose buvo aukšti Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės,
Karinių jūrų pajėgų pareigūnai, generolai, seržantai, puskarininkiai,
eiliniai kariai, jaunieji kadetai. Juos visus bei Lietuvos kariuomenės
ordinarą vysk. Eugenijų Bartulį, generalvikarą, vyriausiąjį kariuomenės
kapelioną g. kan. Juozą Gražulį, kitus kariuomenės kapelionus, visus
koncelebruojančius dvasininkus pasveikino arkivyskupas S.Tamkevičius
savo vadovaujamos iškilmingos liturgijos pradžioje. Šv. Mišių liturgiją
jos dalyviams aiškino kun. A.Kazlauskas, asistoje dalyvavo jaunieji
garbės sargybos kuopos kariai. Giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademijos choras Kariūnas (vad. Vytautas Verseckas), grojo
Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono
pučiamųjų orkestras Geležinis vilkas iš Alytaus, vadovaujamas
Viktoro Ščetilnikovo.
Homiliją kariūnams ir visiems maldininkams pasakė
kariuomenės ordinaras vysk. E.Bartulis.
Po pamaldų krašto apsaugos ministras Juozas Oleka
priminė, jog nuo seno Lietuva garsi kariūnais, o mūsų herbe ginkluotas
karys ant žirgo, kalaviju ginantis savo kraštą. Tačiau, pasak ministro,
kariams ne mažiau svarbi ir dvasinė tvirtybė, kurią pabrėždavo ir
generolas S.Raštikis, sakė, jog tikėjimas, teikęs jėgų praeityje
kovoti su prievarta, padeda kariams ir šiandien tapti uola, aplink
kurią galima kurti ramų gyvenimą. Lietuvos kariuomenės vadas generolas
majoras Valdas Tutkus padėkojo vyskupams, kapelionams ir visiems
dvasininkams, atkreipė dėmesį, jog kariuomenė irgi yra šeima, pasiryžusi
atiduoti savo gyvybę dėl Marijos žemės. Specialų kūrinį Šilinių
atlaidų maldininkams atliko pučiamųjų orkestras Geležinis vilkas.
Vakare Bazilikoje šv. Mišias prašant Viešpaties
dvasinio atgimimo Lietuvos partijoms aukojo mons. Alfonsas Svarinskas,
giedojo Palangos šaulių choras.
Išsamiau apie kitas atlaidų dienas skaitykite
kitą penktadienį.
Pagal www.siluva.lt
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos
Šeima svarbiausia Bažnyčios ir valstybės dalelė
Šiandien Šiluvoje meldžiamės už šeimas, parapijas
ir visas krikščioniškas bendruomenes. Tarp jų šeima yra pati mažiausia,
tačiau pati svarbiausia Bažnyčios ir valstybės dalelė. Jeigu jinai
sveika, tuomet bus šviesu Bažnyčioje, tuomet ir valstybės piliečiai,
t. y. mes visi, galėsime saugiai žvelgti į ateitį. Jeigu turėsime
gerų šeimų, turėsime gerų Seimo narių, atsakingai veikiančių partijų,
gerų policininkų, uolių mokytojų, žmones gerbiančių valdininkų
tuomet valstybė stovės ant labai tvirtų pamatų. Turėdami gerų šeimų,
turėsime gerų parapijų, palaimingai veikiančių katalikiškų organizacijų,
turėsime daug pašaukimų į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą,
o Bažnyčia klestės, nepaisant visų sekuliarizmo iššūkių. Tačiau
jei neturėsime gerų šeimų, mūsų dabartinių bėdų, dėl kurių visi
esame susirūpinę, niekas neišspręs, nes yra dalykų, kurių nenusipirksi
ir už didžiausius pinigus.
Norint pakenkti valstybei arba pavergti tautą,
nereikia svetimos kariuomenės invazijos, užtenka, kad žmonės imtų
nevertinti šeimos ir gyventų palaidai. Prieš Bažnyčią taip pat galima
nekovoti, kaip tai buvo daroma anuomet, okupacijos metais. Užtenka
sudrumsti žmonių protus, kad jie imtų nebebranginti tradicinės šeimos,
vietoje jos pradėtų ieškoti šeimos gyvenimo pakaitalų visokiausių
partnerysčių, o neatsakingą gyvenimą įtvirtintų įstatymais, ir rezultatas
būtų pasiektas: bažnyčios beveik ištuštėtų. Sąmoningai ar nesąmoningai
taip daroma, tačiau akivaizdžiai matome, kad Lietuvoje šeimos institucija
pradėta griauti. Civilinis kodeksas jau įteisino partnerystę vyro
ir moters gyvenimą drauge nesusituokus, belieka laukti dar skaudesnio
žingsnio dviejų vyrų ar dviejų moterų partnerystės įteisinimo.
Gal taip neatsitiks, nes mūsų Konstitucija aiškiai apibrėžia šeimą
kaip vyro ir moters sąjungą, bet kas žino, kas gali nutikti gyvenant
Europos Sąjungoje, kurios vadovus gąsdina net istorinė tiesa, jog
dabartinė Europa sukurta ant krikščioniškų pamatų.
Daug kam atrodo, kad šeimų problemos išsispręs,
kai žmonės geriau gyvens arba valstybė skirs vaikus auginančioms
šeimoms didesnes pašalpas. Deja, bėdos nedings, nes liks nesunaikintos
jų šaknys. Šeimų problemas gali išspręsti tik Jėzus Kristus, ir
niekas kitas. Gal tam, kad žmonės suvoktų, jog šeima be Dievo yra
tarsi vestuvės be vyno, Evangelijoje aprašoma, kaip Jėzus su Motina
Marija buvo pakviesti į vestuves Kanoje ir tenai padarė pirmąjį
stebuklą. Dėmesio vertas faktas, kad šį stebuklą Jėzus padarė prašomas
savo Motinos. Ji pirmoji pastebėjo vestuvių dalyvius ištikusią bėdą
ir apie tai priminė savo Sūnui. Šiandien čia, Šiluvoje, prašome
Marijos: Dievo Sūnaus Motina, mus ištiko didelė bėda byra mūsų
šeimos, ir mes nežinome, kaip išsigelbėti.
Iš arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos
švenčiant šeimų ir parapijų dieną Šiluvoje rugsėjo 9-ąją
© 2007 XXI amžius
|