|
Kai valstybėje - dvigubi standartai...
Lietuvoje įvyko beprecedentis dalykas: ilgametės Lietuvą okupavusios valstybės sostinėje, įstatymu persekiojamo politinio bastūno pakviesti, beveik visi vienos LR Seimo frakcijos nariai (daugiausia tos partijos vadovai ar vadovaujantys asmenys) surengė spaudos konferenciją, kurioje gynė nuo Lietuvos teisėtvarkos pabėgusį kaltinamąjį ir grasino, kad jis netrukus sugrįš į Lietuvą ir nubaus įžūlius, bastūną bandančius pažaboti politikus ar teisininkus.
Kitoje valstybėje (ir dar būtent toje, nuo kurios visais amžiais mes patiriame tik didžiausias nelaimes) pradėję darbą iš Lietuvos kilę politikai ten turėtų ir likti: tokia išvyka, be jokios abejonės, yra išdavystė. Tai negali būti įvardijama vien tik valstybės gėda ar politine tos partijos savižudybe (į kurią jau po poros dienų bus galima žiūrėti pro pirštus), tai negali būti vadinama valstybės krize, kartojame, tai valstybės išdavimas. Argi mūsų valstybė gali leisti, kad mūsų parlamentarai, be leidimo, be jokio suderinimo vyktų į priešišką, kad ir kaimyninę valstybę, iš kurios okupacijos jungo, patyrę daugybę praradimų ir netekčių, neseniai išsivadavome, ir ten, atsisėdę greta nusikaltėlio, nors dar ir nenuteisto, bet pabėgusio nuo teisėtvarkos, surengtų spaudos konferenciją, įrodinėdami mūsų valstybės teisėtvarkos, mūsų valstybės nedemokratiškumą ir pan.
Seimo statutą pažeidę Seimo nariai aiškina, kad jie nėra blogesni už seimūną, važinėjantį į Afriką medžioti ar į Ispaniją stebėti krepšinio čempionato. Bet argi galima dėti lygybės ženklą tarp šių poelgių? Juk pasiprašydami laikino politinio prieglobsčio Maskvoje, jie vyko ten morališkai paremti savo dvasinį tėvą, nepaklūstantį Lietuvos teisėsaugai. Argi jie nesupranta, kad remti prokuratūros ieškomą asmenį, kad ir kaip jų gerbiamą ir mylimą, dar užsienio valstybėje, yra Seimo diskreditacija ir smūgis Lietuvos prestižui? Argi jie nesupranta, kad tokiu poelgiu jie sulaužė savo duotą priesaiką valstybei ir griauna valstybės pamatą? Bet jie tikrai turi tai suprasti, nes yra politikai, ne tik ne vienerius metus mokęsi politikos meno, bet ir per Seimą valdę (deja, tik tariamai) valstybę. Vadinasi, jų nusikaltimas yra gerai apgalvotas, giliai išmąstytas ir seniai subrandintas. (Nenuostabu, nes dažnai jų emisarai vykdavo į Maskvą pas savo idėjinį įkvėpėją.) Todėl jie patys turi suprasti, kad tik jų apkalta galima apginti Lietuvos valstybę nuo tokio įžeidimo. Jeigu 1940 metais Maskva gudriai ir klastingai pasinaudojo politikoje beveik nieko nenutuokusiais kultūrininkais, dėl kurių poetinių sugebėjimų ir politinės išdavystės santykio dar iki šiol ginčijamės, tai dabartinių politikų neišmanėliais pavadinti tikrai negalima. Toks išdavikiškas jų poelgis vienareikšmiškai parodė, kad dalis Seimo narių sąmoningai dirba mums priešiškai valstybei.
Kodėl Lietuvoje vyksta tokie ir panašūs politikų nusikaltimai? Todėl, kad jau seniai toleruojami ir netgi skatinami tokie politikų išsišokimai, kurių demokratinėje, teisinėje, kultūringoje valstybėje negali būti. Tų pasityčiojimų iš valstybės, iš Lietuvos piliečių labai daug. Kaip gali piliečių į Seimą išrinktas politikas nedalyvauti Seimo darbe, ignoruodamas ir jo įprastą darbą, nedalyvaudamas ir posėdžiuose, ir reikšminguose valstybės renginiuose (nors formaliai tas jam ir nepriklauso), o išvykti į Afriką medžioti, stebėti krepšinio čempionato ar dėl kitų svarbių priežasčių? (Todėl politinės atplaišos ir orientuojasi į tokius nusižengimus.) Kaip gali Seimo narys, išrinktas pagal vienos kurios nors partijos sąrašus kaip deklaruojantis tos partijos nuostatas, pereiti į kitą, ir netgi pakeisti kelias frakcijas per savo kadenciją? Kam tie rinkimai, kurių rengimas kainuoja dešimtis milijonų litų, kam vaidinama politikus, jeigu į politiką jie eina tik dėl savų interesų? Ir dar vienas tautą piktinantis politikų elgesys kaip jie per net nevisą darbo politikoje kadenciją (ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje) tampa milijonieriais? Juk iš jų atlyginimo, nors ir palyginti didelio, milijonų neužsidirbsi, o, kaip sako jų parengti ir priimti įstatymai, jokia kita pelną nešančia veikla užsiiminėti jie negali? Tokių visiems akis badančių klausimų politikai nenagrinėja ir prieš visuomenę nesiaiškina. Net prieš rinkimus.
Daug strėlių laužoma dėl vadinamojo dvigubos pilietybės klausimo. Net referendumą vienas politikas prastūmė iki Seimo, kad tik nepažeistų Konstitucijos, kuri, kaip vienašališkai aiškina KT pirmininkas, neleidžia dvigubos pilietybės. Nors Konstitucijoje kaip tik yra nurodyta, kad atskirais atvejais įstatymu galima leisti dvigubą pilietybę. Tuo tarpu nereikalaujant jokio referendumo staiga (arba nuolat) įvedamas didžiulis mokestis studentams už mokslą, nors Konstitucija deklaruoja nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems, įvedami įvairiausi mokesčiai už gydymą, nors įstatymuose įtvirtinta nemokama sveikatos apsauga. Panašu, kad LR Konstitucija virsta sovietine, kurioje daug kas buvo deklaruojama, tačiau iš tiesų ne tik nevykdoma, bet net ir totalitarinio režimo parengtais įstatymais baudžiama.
Net Prezidentą, palyginti retai arba dažniausiai pavėluotai atsiliepiantį į įvairius politinius akibrokštus, žinia apie darbiečių vizitą į Maskvą apstulbino. Jei anksčiau vienas V.Uspaskichas tyčiojosi iš valstybės, tai dabar tai daro partija. Nejaugi ir DP frakcija darbą Seime perkels į Maskvą?, - Prezidento poziciją komentavo jo atstovė spaudai. Tačiau iš kitos pusės akibrokštą padarė ir pats Prezidentas: išvykdamas vizito į JAV išleido dekretą, kuriuo netikėtai iš pareigų atleido lauko pajėgų vadą, turintį generolo laipsnį. Gal tai ir nieko nestebintų, jeigu ne kelios aplinkybės. Šio generolo pavardė buvo ne kartą minima, kaip esą neteisingai ar net melagingai liudijusio Seimo komisijoje dėl J.Abromavičiaus žūties mat išdrįso parodyti J.Abromavičiaus elgesio dvilypumą savanorių maišto metu. Geltonoji spauda kartu su Seimo komisijos vadove (kaip tik tapusia politinio perėjūno, apsistojusio Maskvoje, ryšininke) siekė generolo atstatydinimo. Ir štai Prezidentui išvykus į JAV paaiškėjo jis parašęs nelemtąjį dekretą. Tai yra per vieną kitą mėnesį pasidavė spaudimui. Tik, prisiminkime, kaip jis priešinosi kito generolo, beje, bendrapavardžio su atleistuoju, vadovavusio svarbiai valstybės institucijai VSD, atstatydinimui. O juk gal todėl, kad jis buvo ne toks paprastas generolas savo karjerą padarė dirbdamas KGB, o iki šiol panašius darbus tęsė ir VSD. Taigi dvigubi standartai mūsų valstybėje tapę įprasti netgi labai aukštose sferose. Ir beveik galima neabejoti, kad išdavikiškai pasielgusiems Seimo nariams apkalta nebus surengta. Dvigubi standartai ir toliau naikins mūsų valstybę.
© 2007 XXI amžius
|