Atnaujintas 2007 rugsėjo 26 d.
Nr.72
(1569)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Anykščių bibliotekai
– Liudvikos
ir Stanislovo
Didžiulių vardas

Monografija, kupina
dvasingumo...

„Recenzija“

Medaliai savaip
atspindi Europos
politinę dabartį

Mėgėjiškos politikos
gniaužtuose

Žmogaus – legendos
pėdomis

Iškilusis ateitininkas
ir jo skaudi netektis

Netekome
rašytojos Birutės
Pūkelevičiūtės

Jei valstybė provokuoja nusikalsti

Gintaras VISOCKAS

Algirdas Petrusevičius
po Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kolegijos sprendimo
rugsėjo 20 d. buvo paleistas
į laisvę, o jo bylą
privalu iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teisme

Rugsėjo 20 dieną išplėstinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais nuteistas lietuviško šaunamojo ginklo „Vytis“ kūrėjas Algirdas Petrusevičius turi būti paleistas į laisvę, o jo bylą privalu iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tą pačią dieną buvęs disidentas, eksparlamentaras A.Petrusevičius išleistas iš pareigūnų kolonijos – Vilniaus 1-ųjų pataisos namų, kuriuose atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Skubiai, niekam nedavęs jokių interviu, išvažiavo namo į Kauną, tepasakydamas gausiai sugužėjusiems žurnalistams, jog „prieš jį buvo surengta provokacija“. Į Aukščiausiąjį Teismą susirinkę nuteistojo A.Petrusevičiaus gerbėjai, bendražygiai, bendraminčiai tokią septynių teisėjų nutartį pasitiko audringais plojimais.


Kai valstybėje - dvigubi standartai...

Lietuvoje įvyko beprecedentis dalykas: ilgametės Lietuvą okupavusios valstybės sostinėje, įstatymu persekiojamo politinio bastūno pakviesti, beveik visi vienos LR Seimo frakcijos nariai (daugiausia tos partijos vadovai ar vadovaujantys asmenys) surengė spaudos konferenciją, kurioje gynė nuo Lietuvos teisėtvarkos pabėgusį kaltinamąjį ir grasino, kad jis netrukus sugrįš į Lietuvą ir nubaus įžūlius, bastūną bandančius pažaboti politikus ar teisininkus.


Katalikų balsas Europos ekumeninėje asamblėjoje

Mindaugas BUIKA

Katalikų balsas Europos
ekumeninėje asamblėjoje
Transilvanijos sostinėje Sibiu

Popiežius sveikino Sibiu susitikimą

Aktualiai ir prasmingai skambėjo katalikiškas balsas 3-iojoje Europos ekumeninėje asamblėjoje (EEA3), surengtoje rugsėjo 3-9 dienomis Rumunijos regiono Transilvanijos sostinėje Sibiu. Popiežius Benediktas XVI savo laiške atkreipė delegatų dėmesį į jo temą „Visus apšviečianti Kristaus šviesa yra viltis atsinaujinimui ir vienybei Europoje“, kuri reikšminga žemyno naujajai evangelizacijai. Laiške, adresuotame asamblėją sukvietusių Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) ir Europos Bažnyčių konferencijos (KEK) vadovams – Vengrijos kardinolui Peteriui Erdui ir Prancūzijos protestantų pastoriui Žanui Arnoldui de Klermanui – jis linkėjo įgyvendinti užsibrėžtą uždavinį: „atpažinti nukryžiuotame ir prisikėlusiame Kristuje naują šviesą, kuri padėtų Europos krikščionims žengti susitaikymo keliu“.


Atsiradęs iš savo sielos gelmių

Bronius VERTELKA

Gintaro Varno skulptūrą
„L.Šepkos gyvenimo kelias“
šventina Pandėlio klebonas
kun. Kostas Balsys

Tai, kas vyko rugsėjo 14-ąją Rokiškio rajone, retokai pasitaiko. Tą dieną buvo prisimintas žymiausias XX amžiaus dievdirbys Lionginas Šepka bei paminėtas jo šimtmetis. Jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo svečiai: profesoriai vilnietis Libertas Klimka, šiaulietis Vytenis Rimkus, Lietuvos kultūrai daug nusipelnusios Alė Počiulpaitė, Irena Seliukaitė, Kazimiera Galaunienė, Seimo narys Vytautas Saulis, Rokiškio rajono savivaldybės vadovai, muziejininkai, kultūros darbuotojai. Visuose renginiuose dalyvavo L.Šepkos žmona Danutė Digrienė, atvykusi iš Vilniaus su savo vaikaite Marija.


Marcinkonyse penktąjį kartą susitiko „senieji ir naujieji“ dzūkai

Rūta Averkienė

Į Marcinkonyse vykusį penktąjį
iš Varėnos krašto kilusių
arba sodybas čia turinčių kultūros,
meno, mokslo, verslo ir politikos
žmonių susitikimą susirinko
gausus būrys žmonių

Marcinkonyse vyko penktasis iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių šalies kultūros, meno, mokslo, verslo ir politikos žmonių susitikimas. Į šį sambūrį Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko etnografinės sodybos kieme, susirinko gerokai per šimtą žymių kraštiečių su šeimomis arba draugais, surengė savo kūrybinių darbų parodą, piešė ir sudainavo šiai progai sukurtą Varėnos krašto himną.


Martyno Vainilaičio sodyba Vaitakarčmyje atvėrė vartelius mažiesiems

Martyno Vainilaičio sodyboje
vyko renginys, skirtas poetui atminti

Rūta Averkienė

Vieno žymiausių vaikų poeto, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo, prieš metus į nebūtį išėjusio Martyno Vainilaičio sodyba jau „pravėrė vario vartelius“ jauniesiems jo kūrybos mylėtojams. Lauko scena tapusioje pievelėje įvyko pirmasis renginys, skirtas poetui atminti – į Vaitakarčmį sugužėjusiems Varėnos „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos ketvirtokams „Kalvio pasaką“ sekė aktorių trupė „Teatriukas“. Visus juos pasveikino renginyje dalyvavę Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša ir bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius.


Bajorų inteligentės

Bronius VERTELKA

Bajorų kultūros namų meno
vadovė Nijolė Čirūnienė –
užimta moteris

Lietuvoje yra 23 vietovės, turinčios Bajorų vardą. Viena jų – už poros kilometrų nuo Rokiškio. Čia gyvena Nijolė Čirūnienė ir Dalia Ziemelienė – vietos kultūros namų meno vadovė ir administratorė. Abi moterys yra baigusios anuometę Rokiškio kultūros mokyklą, abi – Rokiškio Šv. apašt. evang. Mato bažnyčios pastoracinės tarybos narės.

Iki kaklo užsiėmusi nepamiršta bažnyčios

Tai, ką gali grimas ar kosmetika, įsitikinau sutikęs Nijolę Čirūnienę. Televizijos vaidinime „Miesčionys“ ji atlieka truputį apsmukusios, lietuviškus žodžius maišančios su rusiškais senutės vaidmenį. Iš tikrųjų Nijolė – žavi, inteligentiška, smagi moteris.


Lietuvių ir vokiečių santykiai amžių bėgyje

Tomas Lavišius

Tilžė. Vokiečių gatvė. XIX amžiaus atvirukas

Artėja Lietuvos vardo paminėjimo jubiliejus. 1009 metais Kvedlinburgo metraščiuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Nuo to laiko vis dažniau Vakarų Europoje pasigirsdavo atgarsiai apie pagonių baltų, dar vadintų aisčiais, gentis, gyvenančias rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija