Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Netekome rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės

Birutė Pūkelevičiūtė Džojos BARYSAITĖS nuotrauka

Rugsėjo 21 dieną, eidama 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė įžymi lietuvių poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja Birutė Pūkelevičiūtė. Ji gimė 1923 m. rugpjūčio 12 d. Kaune. 1941 metais baigė Kauno gimnaziją, tuo pat metu lankė dramos studiją ir mokėsi Kauno konservatorijoje. 1941–1944 metais studijavo VDU germanistiką ir žurnalistiką. 1944 metais, artėjant antrajai okupacijai, pasitraukė iš Lietuvos. 1948 metais apsigyveno Kanadoje, o nuo 1965 metų gyveno Čikagoje, Daytone, Floridoje (JAV). 1998 metais grįžo į Lietuvą. Nuo 1998 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

B.Pūkelevičiūtė vaidino Kauno jaunimo teatre, Augsburgo lietuvių dramos teatre Vokietijoje, su kitais bendraminčiais Monrealyje suorganizavo lietuvių dramos sambūrį. 1957 metais scenai pritaikė ir režisavo K.Borutos „Baltaragio malūną“, 1958 metais pastatė B. Sruogos „Milžino paunksmę“, paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. B.Pūkelevičiūtė debiutavo eilėraščių knyga „Metūgės“ (1952). Rašytoja išleido romanus „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982), poemų knygą „Atradimo ruduo“ (1990).

Visa rašytojos grožinė kūryba atspindi lietuvių išeivijos gyvenimo kasdienybę, prisitaikymo prie svetimų miestų, gamtovaizdžių, visuomenės malonumus ir kartėlius. Proza, kurioje retrospektyviai grįžtama į Lietuvą, prisiminimai, dienoraščio nuotrupos – poetiškiausia ir stilistiškai turtingiausia B.Pūkelevičiūtės kūrybos dalis. Be to, rašytoja parašė eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974), straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsijungė į kultūrinį nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. B.Pūkelevičiūtė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

B.Pūkelevičiūtės kūryba ir ji pati nepriklausomoje Lietuvoje buvo beveik nutylima ir užmirštama - dėl to jai teko išgyventi ne vieną karčią valandą.

Rašytoja B.Pūkelevičiūtė palaidota pirmadienį, rugsėjo 24-ąją, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

© 2007 „XXI amžius“