Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Bajorų inteligentės

Bronius VERTELKA

Bajorų kultūros namų meno vadovė Nijolė Čirūnienė – užimta moteris

Kultūros namų administratorė Dalia Ziemelienė Bajoruose įsteigė lėlių muziejų

Lietuvoje yra 23 vietovės, turinčios Bajorų vardą. Viena jų – už poros kilometrų nuo Rokiškio. Čia gyvena Nijolė Čirūnienė ir Dalia Ziemelienė – vietos kultūros namų meno vadovė ir administratorė. Abi moterys yra baigusios anuometę Rokiškio kultūros mokyklą, abi – Rokiškio Šv. apašt. evang. Mato bažnyčios pastoracinės tarybos narės.

Iki kaklo užsiėmusi nepamiršta bažnyčios

Tai, ką gali grimas ar kosmetika, įsitikinau sutikęs Nijolę Čirūnienę. Televizijos vaidinime „Miesčionys“ ji atlieka truputį apsmukusios, lietuviškus žodžius maišančios su rusiškais senutės vaidmenį. Iš tikrųjų Nijolė – žavi, inteligentiška, smagi moteris.

Į Bajorus ji atitekėjo iš Radviliškio rajono. Čia surado savo antrąją pusę – vyrą Joną. Susipažino statant spektakliuką Bajorų kultūros namuose. O savo pasirodymą televizijos vaidinime „Miesčionys“ Nijolė nelaiko ypatingu, bet tai daryti jai buvo įdomu. Kartą per savaitę vyko filmavimas vis kitoje aplinkoje. Regėjo, kaip tai daroma, visi čia buvo pažįstami. Tai buvo lyg ir laiko paįvairinimas. Girdėjo kalbant, kad tokia vaidyba yra žemo intelektualinio lygio, prasčiokiška. Tačiau paprastą žiūrovą tai net intriguoja: „Dar kokių yra kvailių“.

Bajorai turi garsųjį lėlių teatrą „ČIZ“, kurio sumanytoja – irgi N.Čirūnienė. Iš pradžių tai buvo jos šeimos teatras. Artisčių Nijolei netrūko, nes pati augino keturias dukras. Joms paaugus, į jų vietą pasisiūlė Nadežda Ivanova, rokiškietė bibliotekininkė, turėjusi savo lėlių teatriuką. Paskui dar įsiliejo Bajorų kultūros namų administratorė Dalia Ziemelienė. Taip iš moterų pavardžių pirmųjų raidžių derinio atsirado Bajorų lėlių teatro pavadinimas „ČIZ“. Kolektyvas yra pelnęs „Aukso paukščio“ statulėlę, šiemet jis pakviestas parodyti savo programą Latvijoje.

Tekstus spektakliams, dažniausiai remdamasi liaudies kūryba, rašo Nijolė. Lėlių teatras yra parengęs tris spektaklius: „Šuniškos istorijos“, „Gilės nuotykiai“ ir „Kvaila žąsis“. Yra pastatęs ir du kalėdinius spektakliukus – „Besmegenio nuotykius“ ir „Varną prie eglutės“. Spektaklių metu teatro artistės sugeba šiltai bendrauti su vaikais, todėl apie tokius pastatymus gerai atsiliepia auklėtojai bei mokytojai. Pasitaiko, kad spektakliai net pataisomi. Tai priklauso nuo jaunųjų žiūrovų reakcijos.

Neleidžia aktyvios visuomenininkės Bajoruose nuobodžiauti ir suaugusiems. Atgaivintos gegužinės pamaldos, jos vyksta kultūros namuose. Birželis irgi nebūna „tuščias“. Ne pirmi metai Čirūnų klėtyje rengiamos birželinės pamaldos. Medžių pavėsyje iš rąstų statytas namas vasarą – puiki vieta maldai. Susirenka iki dvidešimties, daugiausia vyresnio amžiaus, moterų. Jos čia tarsi sugrįžta į savo jaunystės metus. Paskutinę birželio dieną išsirengia kelionėn į Imbradą (Zarasų r.). Prie maldininkių prisijungia jaunimo.

Nijolė yra ir jaunųjų maltiečių grupės vadovė. Per Kalėdas Rokiškio senelių globos namuose jie parodė spektakliuką – Anelės Kairaitienės „Kalėdų naktį“. Po Vaikų šv. Mišių bažnyčioje jį pakartojo. Su dovanų maišu ant peties atėjo ir Kalėdų Senelis. Savo pastatymą maltiečiai parodė ir Rokiškio vaikų bibliotekos adventinėje popietėje.

Nuo 1991-ųjų Bajoruose pasirodo laikraštukas „Bajorų šnekutis“, kurio redaktorė ir korespondentė – N.Čirūnienė. Jo tiražą padaugina kompiuteriu.

Būdama tokia užimta, Bajorų kultūros namų meno vadovė N.Čirūnienė nepamiršta ir bažnyčios. Turbūt nebuvo tokio sekmadienio, kad ji su savo šeima neaplankytų jos.

Lėlių parsivežė net iš Airijos

Dalia Ziemelienė – Nijolės bendradarbė, Bajorų kultūros namų administratorė. Jos pomėgis – kolekcionuoti lėles. Kadangi gyveno daugiabučiame name, ten vietos mažokai, kartą pasiguodė rajono Kultūros skyriaus vedėjui Petrui Blaževičiui, kad nebeturinti kur jų dėti. Supratingas vyras pasiūlė lėles įkurdinti kultūros namuose. Netrukus pats P. Blaževičius iš Lenkijos parvežė dvi. Tačiau daugiausia lėlių atkeliavo iš prekyviečių padėvėtais rūbais. O iš Ukrainos, aprengtą šios šalies nacionaliniais rūbais, parvežė Seimo narys Vytautas Saulis. Paskutinioji atkeliavo net iš Kubos – ten viešėjo Dalios krikšto duktė.

D.Ziemelienė turi lėlių iš Bulgarijos, Vengrijos ir Airijos. Pasiėmusi atostogų, Dalia vyko į Airiją užsidirbti, kur jos laukė draugė, šioje šalyje dirbusi jau trejus metus. Daliai teko rūšiuoti daržoves. Dirbo neskaičiuodama valandų. Rokiškietė užmokesčiu nesiskundė. Grįždama namo parsivežė dvi suvenyrines lėles. Viena, laikrodžio pavidalo, dar tiksi namuose. D.Ziemelienės kolekcijoje – per 400 lėlių. Susipažinti su tokiu muziejumi buvo užsukę svečiai net iš Latvijos. Leidinuke apie rajono lankomas vietas yra ir jo adresas. Tačiau muziejui jau reikalingas antras kambarys.

Namuose Dalia darbo nestokoja. Ziemelių ūkis – tai keturios melžiamos karvės ir trys jaučiai. Tenka keltis penktą, kad pamelžtų karves, o aštuntą lėktų į darbą. Vietos mokykloje Dalia dar vadovauja būreliui.

Bajorai,

Rokiškio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“