|
Kordebaletas namie ir už Atlanto
Petras KATINAS
Rugsėjui baigiantis Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas, gana dažnai nuklystantis į lankas, komentuodamas politinius įvykius Lietuvoje ir neslepiantis savo euroskeptiškumo, savo plačioje studijoje viename Lietuvos dienraštyje Lietuva ir civilizacijų virsmas rašė, kad nuo pat valstybės atkūrimo Lietuvą valdo komunistai arba komunistinės sąmonės žmonės visaip besivaidijančiose partijose.
Aišku, R.Ozolas nepasakė nieko naujo. Nesvarbu, kad pakankamai prisigrobusi senoji partinė nomenklatūra, nors ir labai nenoromis, traukiasi į politikos užkulisius, o naujoji nomenklatūra, kurią dabar imta vadinti komjaunuoliška, savo gobšumu, nesiskaitymu su niekuo nenusileidžia senajai, o gal net lenkia ją. Tiesa, kartais ta komjaunuoliška nomenklatūra vaidina, kad ji ne taip uoliai pataikauja Maskvai, aklai nevykdo Gazprom įsakymų ir t.t. Bet kam tas Gazprom, jeigu yra jo dukterinė Dujotekana ar Lietuvos dujos. Štai draugės Kazimiros Prunskienės užsienio reikalų ministru padarytas Petras Vaitiekūnas susilaukė net Rusijos informacinės agentūros Regnum, komentuojančios politinius įvykius Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, pagyrimo. Mat P.Vaitiekūnas, kalbėdamas Seime apie numarintas derybas su Maskva dėl okupacinės žalos atlyginimo, pasakė, kad bet kokios derybos yra ne vieno žmogaus, o poros šokis. Bet, anot ministro, pamirštame, kad partnerį pakviesti šokiui reikia labai mandagiai, žemai nusilenkiant. Mat, anot ministro, derybos apie okupacinės žalos atlyginimą tai daugiau moralinis, o ne piniginis klausimas. Todėl P.Vaitiekūnas išmąstė, kad įmanoma pasiekti savo tikslą, tik, gink Dieve, neįžeidžiant Rusijos garbės ir orumo. Mat nors Rusija pati pasiskelbė Sovietų Sąjungos įpėdine, tas visai nereiškia, kad yra kalta dėl okupacinių laikų nusikaltimų, padarytų lietuvių tautai, ir, paveldėjusi iš SSRS teises bei įsipareigojimus, nepaveldėjo jokios kaltės.
Signataro R.Ozolo skepticizmas Europos Sąjungos atžvilgiu gana dažnai turi pagrindą. Mat Lietuva, savo strategine partnere pasirinkusi Lenkiją, darosi tarsi būsimosios Žečpospolitos dalimi. Štai neseniai Lietuvoje (taip pat Latvijoje bei Estijoje) lankėsi dabartinis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rene Van der Lindenas. Rygoje ir Taline išbaręs Latvijos ir Estijos politikus dėl rusakalbių teisių pažeidimo, tas Van der Lindenas atvyko pamokyti Lietuvos esamų ir būsimų politikų. Tarptautinių santykių institute aukštas svečias iš Briuselio studentams aiškino, kaip yra svarbu mokėti prisitaikyti prie Rusijos ir, gink Dieve, neužsiminti, kad Rusija atsižvelgtų į Lietuvos interesus. Mat, pasak Rene Van der Lindeno, Lietuva yra maža, o Rusija didelė Dovydas prieš Galijotą šiauštis negali. Dar daugiau, ponas iš Briuselio liepė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai nekalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, nes tai yra kišimasis į jos vidaus politiką... Nežinia net kaip vertinti tokius vieno iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovo pareiškimus. Matyt, Van der Lindenas vykdo a.a. Brežnevo nuolat kartotus priesakus nesikiškite į Tarybų Sąjungos (Rusijos) vidaus reikalus. Todėl filosofas Romualdas Ozolas visiškai pagrįstai abejoja.
Paskutiniųjų dienų įvykiai, ypač po Kėdainių kniaziaus sugrįžimo į Lietuvą, visiškai sujaukė politikų ir politologų protus. Ypač keturiolikos darbiečių partinio aktyvo vizitas Maskvon. Pasak kniaziaus (vadinamo Viktoru Kėdainiškiu) uoliausios gynėjos Seimo narės Loretos Graužinienės, kurios atsidavimas savo bosui prilygsta Mašai Melnik (pavadintai Maryte Melnikaite), ta grupė vyko įkalbėti savo įkūrėją grįžti į Lietuvą. Ir įkalbėjo. Tiktai aišku, kad naujojo Lietuvos Čičinsko grįžimą į Lietuvą organizavo ne L.Graužinienė ar darbietė europarlamentarė Ona Juknevičienė, o Rusijos FSB, padedant Gazprom. Šito nemato tik aklas. Kita vertus, Viktoro Kėdainiškio sugrįžimas ir teismo komedija, skiriant jam šešių mėnesių namų areštą, rodo, kad šis reikalas artėjant Seimo rinkimams dar bus rutuliojamas ir pateikiamas pačiais įvairiausiais aspektais. Svarbiausias klausimas, kam naudingas suvirintojo iš Archangelsko sugrįžimas. Jokiu būdu negalima atmesti tokio scenarijaus, kad Viktor Uspaskich dar pagadins nervus politikams. Juk ne veltui areštantas, sėdintis Kėdainių dvare, jau piktinosi, kad tie, kuriuos jis šėrė penkiolika metų, dabar jam smeigia peilį į nugarą. Tarp tų klastuolių V.Uspaskich pirmiausia paminėjo A.Brazauską, G.Kirkilą ir V.Muntianą. Ir jeigu kniazius prakalbės apie juos, kai kam prieš rinkimus tas labai atsirūgs. Gal net ir buvusiam prokurorui ir Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Nesvarbu, kad nei A.Paulauskas, nei kiti prokurorai nieko nedarė, kai V.Uspaskich su savo sėbru Antanu Bosu per Stela Vitae ar Itera Lietuva plovė milijonus dolerių ir litų. Žinoma, ir dabartinės nomenklatūros atstovams iš tos pinigų skalbyklos šis tas nubyrėdavo. Kam dabar nukris dividendai iš Maskvoje suplanuoto cirko Viktoro sugrįžimas, galima tiktai spėlioti, nes pageidaujančių gauti tokius dividendus yra per akis. Juk neatsitiktinai jau kalbama apie darbiečių, valstiečių ir paksininkų koaliciją. Aišku, viską lems tie, kurie Maskvoje ne tiktai rašo politinių procesų Lietuvoje scenarijus, bet ir moka pinigus. Dėl Lietuvos rinkėjų tų Maskvos scenarijų autoriai ir visokių piarų kūrėjai pernelyg nesuka galvos: didelė rinkėjų dalis jau pakankamai apkvailinta bei demoralizuota arba virto mankurtais, kuriems į viską nusispjaut.
Štai nenuilstantis Rolis jau išvyko už vandenyno. Esą ten jo išsiilgę laukia Amerikos politikai, kuriuos jis ketina apšviesti. Ką ten politikai. Tvarkos ir teisingumo apaštalai netgi skelbia, kad Rolandas skaitys paskaitas Amerikos universitetuose. Jeigu taip iš tiesų bus, tai labai įdomu, kuris iš Maskvos Lubiankos veikėjų parašė tų paskaitų tekstus. Pasiklausius Rolio kalbų visai neatrodo, kad anas gali ką nors pasakyti tokiai auditorijai. Juk tai ne Lietuvos provincijos runkeliai ar miestų bei miestelių bomžai ir liumpenai, paprastai susirenkantys pasiklausyti jo išminties perlų. Įdomu ir tai, kokia kalba R.Paksas skaitys paskaitas tuose Amerikos universitetuose, jeigu su anglų kalba jis jau pakankamai apsijuokė būdamas prezidentu. Bet tas ne taip jau ir svarbu, paskaitys rusų kalba, kurią gerai moka. Be to, tarp R.Pakso palydos į užatlantės kelionę yra partijos vadybininku vadinamas kažkoks Genadij Rinkovič, matyt, labai svarbi persona tvarkos ir teisingumo komandoje. Ką gi, be rusų R.Paksas neišsiverčia juk tik jų dėka laimėjo savivaldos rinkimus Vilniuje, Rusijos karinio-pramoninio komplekso atstovo Jurijaus Borisovo dėka įžengė į Prezidentūrą. Ši nuskriausto R.Pakso kelionė į Ameriką tėra gana primityvi viešųjų ryšių akcija, tačiau kai kam, be abejo, turės įtakos. Štai, žiūrėkite, žmonės Uspaskicho kone visa parlamentinė frakcija vyko teisybės ieškoti į Maskvą, o aš į demokratijos tvirtovę Ameriką...
Be šių minėtų politinių kadrilių, atrodo, bręsta dar vienas skandalas. Buvusio VSD vadovo, KGB rezervininko A.Pociaus iš tarnybos išvarytas buvęs aukštas saugumo pareigūnas Vytautas Damulis pareiškė, kad Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ypač tarp diplomatų, dirbančių ES ir NATO šalyse, yra žmonių, susijusių su KBG. Tokie įtarimai gali būti visiškai pagrįsti, žinant, kokiais kriterijais valdantieji socdemai vadovaujasi skirdami savo kadrus į diplomatinę tarnybą. Juk netgi užsienio reikalų ministru buvo patvirtinę Povilą Gylį, kuris kažkada prasiplepėjo, jog tiktai Atgimimo metais sužinojęs apie masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Dabar tas pats P.Gylys profesoriauja ir moko studentus ekonomikos, bet teigia įdėmiai sekantis politinius procesus Lietuvoje. Jis pareiškė, kad dėl antirusiškų nuotaikų, neva skleidžiamų Lietuvoje, mūsų valstybė patiria didelių nuostolių. Tai ir dujų kainų didinimas, ir naftotiekio Družba uždarymas ir t.t. ir pan. Tokie draugo P.Gylio pamąstymai ne šiaip sau. Ne jam vienam nepatiko prezidento V.Adamkaus kalba JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje jis bene pirmą kartą atvirai kalbėjo apie Rusijos militarizavimą, energetinį spaudimą, bandydamas atverti akis kai kuriems Maskvos užhipnotizuotiems politikams.
O kol kas, netgi atidėję kalbas apie vis augančias kainas ir pingantį žmogų, politikai nekantriai laukia spalio 7-osios. Kam savo balsus atiduos dzūkai, vienmandatėje apygardoje rinkdami Seimo narį. Pranešama, kad net penki šimtai darbiečių prabangiais Mersedesais ir BMV užplūdo Dzūkijos miestelius ir kaimus, tolimiausius miškų tankmėje esančius vienkiemius ragindami balsuoti už savo vadą namų areštantą. Nes, pasirodo, tiktai jis vienas galįs išgelbėti paprastus Lietuvos žmones nuo baisaus brangmečio, į kurį atvedė dabartinė valdžia.
© 2007 XXI amžius
|