Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Benediktas XVI: belstis į žmonių širdis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždeda mitrą jo konsekruotam Lvovo (Ukraina) arkivyskupui koadjutoriui Miečislavui Mokrickiui

Popiežiaus pirmosios konsekracijos

Pirmą kartą per savo pontifikatą popiežius Benediktas unikaliu būdu iškėlė vidinį ryšį tarp vyskupiškos tarnystės ir Viešpaties angelų misijos. Šešių naujų vyskupų – penkių italų ir vieno lenko – konsekravimo iškilmės įvyko rugsėjo 29 dieną, kai Bažnyčioje celebruota trijų šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo liturginė šventė. Jaudinančioje šv. Mišių homilijoje Šventasis tėvas priminė, kad ankstyvojoje Bažnyčioje į vyskupus buvo kreipiamasi kaip į „angelus“, kadangi ir jie, kaip tos dangiškosios būtybės, turi būti tikri „Dievo žmonės“, kurių gyvenimas orientuotas į Dievą, kad pas Jį vestų jiems patikėtas tikinčiųjų bendruomenes.

„Kagėbizuota“ diplomatija

Lietuvoje kilo naujas triukšmelis – vienas kompetentingas asmuo pasakė naujieną: buvę KGB karininkai ar agentai siunčiami į diplomatinę tarnybą, ir ypač į NATO ir ES šalis. Apie tai netikėtai viešai pasakė buvęs VSD pareigūnas ir Liustracijos komisijos vadovas Vytautas Damulis: esą dalis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, šiuo metu užimančių ambasadorių postus Europos Sąjungos ir NATO šalyse, „liustraciją perėjo“ tik tuometinių VSD vadovų kabinetuose, t.y. savo kagėbistinę praeitį paslėpė nuo Liustracijos komisijos, kuri turi patikrinti visus kandidatus, siekiančius svarbių valstybinių postų. V.Damulis LNK laidoje „Savaitės panorama“ tvirtino, kad kai kuriems aukštiems valstybės pareigūnams, galimai bendradarbiavusiems su KGB, užtekdavo pokalbio su buvusiu VSD vadovu Mečiu Laurinkumi ir po to jiems nereikėdavo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Liustracijos komisiją.

Pašventinta nauja Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos koplyčia

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos koplyčia Karčiupyje

Karčiupis. Rugsėjo 30 dieną, sekmadienio pavakarę, čia sugužėjo minia vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų bei svečių dalyvauti naujosios koplyčios šventinimo iškilmėse.

Sovietmečiu, statant Kauno hidroelektrinę, daugelis gyventojų iš būsimų marių dugno buvo keliami į naujas gyvenamąsias vietas. Viena tokių vietų – prie greitkelio Kaunas – Vilnius esantis Karčiupio kaimas. Jame gyvena apie 100 nuolatinių gyventojų, antra tiek jų apsigyvena vasarą soduose. Ši vietovė priklauso Rumšiškių parapijai. Ilgai puoselėta mintis pastatyti Karčiupio gyvenvietėje koplyčią galiausiai įgyvendinta – kukliai didinga Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos koplyčia papuošė Karčiupį.

Sekmadienis su vyskupu

Vyskupas Rimantas Norvila teikia Sutvirtinimo sakramentą. Toliau – mons. dr. Arūnas Poniškaitis

PLOKŠČIAI. Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, čia pirmą kartą lankęsis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje aukojo šv. Mišias, teikė Sutvirtinimo sakramentą.

Koncelebracijoje dalyvavo jo generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis. Savo pamoksle kreipdamasis į susirinkusiuosius vyskupas sakė, kad šiais laikais labai stengiamės norėdami pagerinti savo materialinę gerovę, tačiau beveik nematome tokių, kurie rūpintųsi dvasiniais dalykais, gerumu, sąžiningumu ir padėtų kitiems. Viešpats pažadėtas amžinas gyvenimas – ne tušti žodžiai.

Kelią nueina einantis

Seimo narys Rytas Kupčinskas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Artėja rinkimai į Lietuvos Seimą, įvyksiantys kitais metais. Tai skatina dabartinius parlamentarus pažvelgti į savo ir viso Seimo nuveiktus darbus, o ypač – į problemas, kurios išliko ir tebegyvuoja ligi šiol. Be to, iškilo ir naujų rūpesčių, taisytinų dalykų. Tai gyvenimas, keliantis reikalavimus visiems – nuo Seimo iki savivaldybių, seniūnijų, miesto bei kaimo, gyvenamojo namo bendruomenių.

Rytas Kupčinskas yra kaip tik vienas iš tų žmonių, kurie eina gyvenimo priekyje, kuriems labai svarbu, kaip gyvena Lietuvos žmogus.

Pristatyta monografija „Pamokslų rengimas ir retorika“

Kazimieras Dobkevičius

Prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas jaudinosi kalbėdamas apie kunigo pamokslų svarbą

Rugsėjo 27 dienos popietę, Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Maironio auditorijoje įvyko ilgamečio fakulteto dekano prel. doc. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno, OFS, monografijos „Pamokslų rengimas ir retorika“ pristatymas. Į renginį atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Ivanauskas ir Juozas Preikšas, Kauno kunigų seminarijos klierikai, universiteto akademinių bendruomenių nariai, prelato bičiulių būrys.

Renginį vedė kun. Artūras Kazlauskas, smuiku griežė Ilona Klusaitė. Mokslinį monografijos aspektą aptarė doc. dr. Genutė Gedvilienė. Apie bažnytinės lietuvių kalbos speciką ir bendradarbiavimą su knygos autoriumi kalbėjo vienas iš knygos redaktorių, buvęs prelato studentas Jonas Žiniauskas. Pasak J.Žiniausko, retorikos veikalų pastaruoju metu atsirado ne vienas. Pažymėtina R.Koženiauskienės studija „Retorika“.

Diena su Žanu Vanjė

Žanas Vanjė atsinaujinimo dienoje Kaune Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Rugsėjo 30-ąją Kaune į Atsinaujinimo dieną „Prisikelkime meilei!“ VDU Didžiojoje salėje pakvietė Tikėjimo ir Šviesos bendruomenė, kurios nariais yra proto negalią turintys žmonės, jų artimieji ir draugai. Ši bendruomenė Atsinaujinimo dienoje pakvietė dalyvauti ir Žaną Vanjė (Jean Vanier), Arkos bendruomenės įkūrėją, antrąkart po 10 metų pertraukos tomis dienomis viešėjusį Lietuvoje. Atsinaujinimo diena sutraukė gerokai didesnį nei tūkstančio žmonių būrį, vos sutilpusį sausakimšoje salėje. Iš įvairių Lietuvos vietų atvykę neįgalieji su savo tėvais, globėjais, įvairių krikščioniškų bendruomenių atstovai (dalyvavo ypač daug jaunų žmonių) šią dieną šlovino Viešpatį giesmėmis drauge su Gyvųjų akmenų bei Tikėjimo ir Šviesos bendruomenių nariais, gilinosi į svečio Ž.Vanjė mintis, žiūrėjo vaidybines kompozicijas; popiet mažesnėmis grupėmis klausėsi bendruomenių ir institucijų, tapusių meilės ir tarnystės silpniesiems židiniais, liudijimų, o vėliau drauge salėje džiaugsmingai šventė Eucharistiją.

„Man gaila jūsų, nes jūs, lietuviai, nykstate“

Gintaras VISOCKAS

Čečėnas Vahidas Jelchojevas įsitikinęs, kad lietuvius nuo nutautėjimo gali išgelbėti tik gilūs, nuoširdūs krikščioniški jausmai Autoriaus nuotrauka

„Man nuoširdžiai gaila jūsų, lietuvių. Jūs – graži, tauri, išsilavinusi tauta. Jūs turite ir garbingą praeitį, ir puikius papročius. Labai prasminga, gili jūsų religija. Bet jūs pamiršote savo Dievą, jūs nesilaikote Dešimties Dievo įsakymų. Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Jūs negerbiate savo religijos. Jūs negerbiate vyresniųjų, tėvų. Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate. Jei neatsikvošėsite, Lietuvoje greitai tapsite nacionaline mažuma. Kitos, gudresnės, sumanesnės, religingesnės, tautos jus išstums. Jūs, lietuviai, išnyksite. Daug tautų jus nori išstumti, nes Lietuvoje – labai graži gamta, puikus klimatas, nėra žemės drebėjimų, taifūnų, dykumų. Jeigu kur nors yra Rojus, tai jis būtent šiame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros, kuris vadinasi Lietuva. Negi šito nesuvokiate? Nejaugi jums nė motais, kad tirpstate kaip pavasarinis sniegas kalnuose?“ Kas šitaip kalbėjo? Lietuvis, latvis, katalikas? Ne. Šiuos priekaištus ištarė į septintą dešimtį įkopęs musulmonas čečėnas Vahidas Jelchojevas.

Kordebaletas namie ir už Atlanto

Petras KATINAS

Rugsėjui baigiantis Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas, gana dažnai „nuklystantis į lankas“, komentuodamas politinius įvykius Lietuvoje ir neslepiantis savo euroskeptiškumo, savo plačioje studijoje viename Lietuvos dienraštyje „Lietuva ir civilizacijų virsmas“ rašė, kad „nuo pat valstybės atkūrimo Lietuvą valdo komunistai arba komunistinės sąmonės žmonės visaip besivaidijančiose partijose“.