Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Aš vėl šaly, kur pievos žalios…“

Dainuoja Alytaus ansamblis „Šilagėlė“. Kairėje kalba vadovė Antanina Urmanavičienė

Tikrai, tą rytą malonia atolo žaluma keliautojų akis glostė Lietuvos laukai. Rugpjūčio 12-osios ankstyvą rytą Katalikių moterų draugijos nenuilstanti kelionių organizatorė mokytoja Vlada Čivinskienė vėl palinkėjo pasvaliečių moterų autobusui dvasingo bendravimo Pivašiūnuose, didžiuosiuose Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaiduose.

Pivašiūnų puošni medinė bažnytėlė, statyta 1825 metais, kvietė maldininkus nuo aukšto kapinių kalnelio.Visos skubėjome atsiklaupti prie maloningojo Dievo Motinos su Kūdikiu ant rankų paveikslo, turinčio ne tik sakralinę, bet ir istorinę vertę: jo puošniame sidabro aptaise įrašyta 1750 metų data. Paveikslas įstatytas didžiajame altoriuje, po puošnia arka. Maldininkai gali apie jį apeiti keliais. Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Ir pamaldos prasidėjo gražia Pivašiūnų Marijai skirta giesme. Po didingų pamaldų Pivašiūnų bažnyčioje išskubėjome į draugišką susitikimą, kur „slaunus miestas Alytus, kur Alytaus slaunios mergos ir žalios rūtos žydzi ant galvelių, o slaunų Alytaus bernų šyvi žirgai pabalnoci“. Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė papasakojo apie krašto praeitį ir dabartį. Alytų ir Pasvalį sieja bendra netektis: 1919 m. vasario 13 d. ant Alytaus tilto karžygiškai žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius, gimęs Švokštonių dvare, netoli Vaškų.

Pasidalijus įspūdžiais muziejuje, „Dzūkų pulkucių“ vadovė mokytoja Antanina Urmanavičienė pakvietė į „Dailiųjų amatų“ mokyklą (beje, vienintelę, rengiančią senųjų amatų specialistus). Ten ir įsikūrę „Dzūkų pulkuciai“. Pagal dzūkų paprotį prie durų mus sutiko šluotomis besišvaistantis slaunių Alytaus mergų ansamblis „Šilagėlė“. O kai užtraukė senąsias dzūkų dainas, pradėjo verkauti našlaitėlė, ne vienai ir iš mūsų nuriedėjo ašarėlė. Bet dzūkučiai greitai vėl pralinksmino, pasakodami apie savo marčias ir žentus.

Vėliau mokyklos direktorė Laimutė Šiušienė, pasitelkusi šiuolaikinę techniką, supažindino su Dailiųjų amatų mokyklos struktūra. Čia mokiniai gauna ne tik vidurinį išsilavinimą, bet įgyja ir labai įdomių specialybių: siuvinėtojų, medžio drožėjų, siuvėjų, interjero apdailininkų, pynėjų; sėkmingai įsidarbina. Mokykloje mokosi 120 mokinių. Mokosi ir vaikai su negalia. Jautresni vaikai geriau jaučiasi mažose grupėse. O kai apėjome mokyklos klases, aikčiojome prie kiekvieno stendo – nuostabu, profesionalu.

Negalėjome likti skolingos. Nuvežėme ne tik skanių Anelės keptų bandelių, šakotį, šiųmečio medučio, bet ir liūdnąjį meilės dainių iš Krinčino Antaną Vienažindį:

Oi Dievuliau, kad galėčiau

Kaip paukštis skraidyti,

Lėkčiau per dienas, nakteles

Meilės aplankyti…

Mūsų moterų ansamblis padainavo „Kaipgi gražus, gražus rūtelių darželis“ ir dainą apie Pasvalį. Pasvalio istoriją pristatė Vlada ir, žinoma, pakvietė Alytaus rajono, Balbieriškio seniūnijos, Vidupės kaimo bendruomenę į svečius. Jų pirmininkas Alfonsas Vitkauskas daug papasakojo apie jų bendruomenės, ypač pensinio amžiaus žmonių, darbus.

Gražiame susiėjime liejosi švelni dzūkiška šneka, jai antrino kiek grubesnė pasvalietiškoji. Nors mūsiškė „lupata“ Vaškų marčiai dzūkaitei Zabelei panašesnė į „lopetėlę“. Parsivežėme daugybę šypsenų, apsikeitėme žaviomis melodijomis.

Birutė SIMONAITIENĖ

© 2007 „XXI amžius“