Pristatyta monografija Pamokslų rengimas ir retorika
Kazimieras Dobkevičius
|
Prelatas Vytautas Steponas
Vaičiūnas jaudinosi kalbėdamas
apie kunigo pamokslų svarbą
|
|
Monografijos redaktorius
Jonas Žiniauskas nagrinėjo
knygos turinį ir linkėjo
prelatui ilgiausių metų
Autoriaus nuotraukos
|
|
Maironio auditorijoje susirinko
Lietuvos Bažnyčios hierarchai,
kunigai, klierikai, prelato bičiuliai
|
Rugsėjo 27 dienos popietę, Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Maironio auditorijoje įvyko ilgamečio fakulteto dekano prel. doc. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno, OFS, monografijos Pamokslų rengimas ir retorika pristatymas. Į renginį atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Ivanauskas ir Juozas Preikšas, Kauno kunigų seminarijos klierikai, universiteto akademinių bendruomenių nariai, prelato bičiulių būrys.
Renginį vedė kun. Artūras Kazlauskas, smuiku griežė Ilona Klusaitė. Mokslinį monografijos aspektą aptarė doc. dr. Genutė Gedvilienė. Apie bažnytinės lietuvių kalbos speciką ir bendradarbiavimą su knygos autoriumi kalbėjo vienas iš knygos redaktorių, buvęs prelato studentas Jonas Žiniauskas. Pasak J.Žiniausko, retorikos veikalų pastaruoju metu atsirado ne vienas. Pažymėtina R.Koženiauskienės studija Retorika. Tai vis pasauliečių darbai. Tuo tarpu retorika ir teologijos šaka. Todėl siejama su pasaulietine mokslo disciplina, retorika turi ir labai daug specifinių ypatybių. Tai lemia ir redagavimo specifiką. Studijų kunigų seminarijoje ir VDU metais tapo aišku, kad be specialaus teologinio pasirengimo tvarkyti teologinių tekstų nevalia.
Gausybė teologinių leidinių kartoja tas pačias konceptualaus metodologinio pobūdžio klaidas vien todėl, kad redaktoriai pasauliečiai, neturintys teologinio pasirengimo.
Redaktoriaus J.Žiniausko nuomone, bažnytinė lietuvių kalba objektyviai egzistuoja. Lygiai kaip seminarijoje studijuojama bažnytinė lotynų kalba arba istorikų studijuojama senoji slavų kalba, vadinama Cerkvės kalba. J.Žiniauskas sakė, kad mūsų, katalikų, leidiniuose dažniausiai vadovaujamasi nepriklausomų raudonai liberalių dienraščių kalbos principais. Didelė klaida vadovautis ir bendraisiais lietuvių rašybos ir skyrybos principais, kurie sudaryti ir patvirtinti nederinus jų su Bažnyčia. Gal tai ir nebuvo būtina, tačiau šiandien, kai net teologiniuose leidiniuose žodžiai Dievas, Bažnyčia, Mišios rašomi mažąja raide, trauktis nebėra kur. Pasak J.Žiniausko, per 35 kunigo tarnystės metus prelato archyve susikaupė medžiagos gal šešiems-devyniems tomams, todėl meldžiame Dievą sveikatos naujiems prelato užmojams įgyvendinti.
Monografijos autorius prel. V.S.Vaičiūnas jaudindamasis kreipėsi į susirinkusiuosius, sakydamas, kad jie visi yra artimi ir brangūs. Dėkojo Dievui, arkivyskupui S.Tamkevičiui, vyskupui J.Preikšui, redaktoriams, maketuotojoms, prof. R. Dulskiui, kun. dr. A.Baniuliui, kun. dr. A.Valkauskui. Pasak prelato V.S.Vaičiūno, Dievybė kalba kunigo lūpomis. Tebūnie ši monografija indėlis į Bažnyčios aruodą, sakė prel. V.S.Vaičiūnas.
Vyskupas augziliaras J.Ivanauskas sakė, kad retorika religijoje augo iš kartos į kartą. Jis palygino ką tik išleistą knygą su spalvingu akmeniu didžiulėje Dievo žodžio skelbimo mozaikoje. Artimas prelato bičiulis dr. Alfonsas Motūzas sveikindamas monografijos pasirodymą teigė, kad ši knyga gali pretenduoti į habilituoto daktaro disertaciją. Katalikų Teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius dėkojo prelatui už skleidžiamą pamokslų nuoširdumą, grožį ir šilumą. Aktorė Regina Varnaitė, įtaigiai skaitydama eiles apie Aukščiausiąjį, kartu sveikino prelatą su nauja knyga. Monografija ženklus indėlis į teologijos, retorikos plėtrą Lietuvoje.
© 2007 XXI amžius
|