|
Pagerbė kovotojus už vengrų tautos laisvę
Kauno Vilijampolės vidurinės mokyklos mokiniai sveikino
Vengrijos ambasadorių Lietuvoje
Zigmas Tamakauskas
Vengrijos Respublika šiomis dienomis pažymi savo Nacionalinę dieną 51-ąsias revoliucijos prieš sovietinę okupaciją metines. Ši diena buvo pažymėta ir Kauno Vytauto prospekte esančiose Senosiose kapinėse prie praėjusiais metais pastatyto paminklinio akmens su labai prasmingu užrašu: Šiose kapinėse 1956 metų Vėlinių dieną Kauno visuomenė, nepaisydama sovietų okupacijos Lietuvoje, rizikuodama gyvybe ir laisve protestu išreiškė savo pritarimą Vengrijos revoliucijai. Jos didvyriška drąsa ir ryžtas tapo pavyzdžiu siekiant Lietuvos ir Vengrijos laisvės ir nepriklausomybės. Vengrijos išsivaduojamoji revoliucija prasidėjo 1956 metų spalio 23 dieną. Lapkričio 411 dienomis ją jau traiškė įsiveržę sovietiniai tankai. Vengrijos žemė pasruvo krauju. Žuvo apie tris tūkstančius žmonių, 12 tūkstančių buvo sužeista, dar kelios dešimtys tūkstančių sušaudyta. Daugelis nuo teroro gelbėjosi bėgdami į Vakarus. Tačiau didžiojo vengrų poeto, laisvės šauklio Šandoro Petefio dar XIX amžiuje paskleistos laisvės dvasios neįstengė sumindžioti rusiškojo imperializmo kruvini batai. 1989 metais Vengrijos padangė sušvito Laisvės spinduliais, kurie pasiekė ir Lietuvą.
1956 metų Vengrijos revoliuciją sveikino ir Lietuvos žmonės. Ypač aktyviai reiškėsi jaunimas, organizavęs Vėlinių susibūrimus Kaune ir Vilniuje. Tais metais man teko dalyvauti Vilniaus Rasų kapinėse vykusiame susibūrime prie dr. Jono Basanavičiaus kapo, kuris virto antisovietine demonstracija, reikalaujančia laisvės Lietuvai ir sveikinusia vengrų tautą, kovojusią su tuo pačiu okupantu. Sustabdyti mūsų eisenos neįstengė milicijos būriai, buvo iškviesta net kariuomenė. Su lietuviška daina ir antisovietiniais šūkiais nužygiavome iki Aušros Vartų. Šiuos įvykius dabar primena prie Vartų sienos pritvirtinta memorialinė lenta.
...Praėjusiais metais, atidengiant paminklinį akmenį Kauno Senosiose kapinėse, dalyvavo Vengrijos ambasadorius Šandoras Juhašas. Pasibaigus kadencijai, šis Lietuvos draugas turėjo išvykti iš mūsų krašto į kitą darbą. Dabar prie šio memorialo, prisimenant 1956 metų rudens įvykius Vengrijoje ir Lietuvoje, gražią ir reikšmingą kalbą pasakė naujasis ambasadorius Lietuvai Jo Ekscelencija Peter Noszko-Horvath, palinkėjęs mums visiems darnos ir Dievo palaimos. Jį saulėtų gėlių puokšte pasveikino, prieš tai aplankęs Tremties ir Rezistencijos muziejų Vilijampolės vidurinės mokyklos mokinių būrys su direktorės pavaduotoja Rimante Bielskiene ir etikos mokytoja Ginta Juneliene. Šis susitikimas su Vengrijos Respublikos ambasadoriumi, kaip ir Tremties ir Rezistencijos muziejaus ekspozicija, mokiniams paliko gilų įspūdį. Tai buvo gyva patriotinio ugdymo pamoka.
Gaila, kad apie rengiamą minėjimą bei ambasadoriaus atvykimą beveik nebuvo jokios informacijos. Jei ne mokinių būrys, šiame prasmingame minėjime, neskaitant kelių miesto savivaldybės atstovų, būtų dalyvavę tik keletas žmonių... Nejaukiai jaustųsi ir padėti vainikai su Lietuvos ir Vengrijos simboliais. Juk greta yra net dvi lietuviškos mokyklos, kurių mokiniai tikrai būtų praplėtę akiratį, atsigėrę iš almančio istorijos šaltinio.
© 2007 XXI amžius
|