Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Konstitucijos deformacija

Petras KATINAS

Atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Konstitucijai, priimtai visos tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d., sukako 15 metų. Taigi, prieš penkiolika metų, išsilaisvinę po ilgų okupacijos dešimtmečių, Lietuvos piliečiai nusprendė, kad „lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos pagrindus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“.

Nelengva siekti darnios pilietinės visuomenės

Edmundas Simanaitis

Rinkimai Alytaus apygardoje išryškino keletą akylaus dėmesio vertų faktų – laimėjo nepartinis kandidatas, teisininkas, nuoseklus žmogaus teisių gynėjas, nešvarios kilmės oligarchų ir klanų kėslų demaskuotojas. Kandidatas, atstovaudamas dešiniosioms politinėms jėgoms, pasirinko aiškią pilietinę poziciją. Rinkėjai teigiamai įvertino priimtino kandidato profesinės veiklos rezultatus, liudijančius politikon einančio žmogaus pilietinį patikimumą.

Teniso aikštelės politika

Dainius Varnas

Sovietmečiu buvo populiaru politinę karjerą pradėti kur nors sodžiuje ar provincijos miestelyje – taip propagandos specialistai bandydavo parodyti valdžios ir liaudies artumą. Buvo publikuojamos visokios būtos ir nebūtos istorijos apie žmonių kopimą karjeros laiptais. Laikai keičiasi, keičiasi ir propagandistų darbo metodai. Pastaraisiais metais pastebimas vienas įdomus Lietuvos politikos dėsningumas: jeigu Gediminas Kirkilas žaidžia tenisą su politiniu ar ekonominiu veikėju – lauk jo paskyrimo į kokias nors pareigas. Kokias tendencijas galime įžvelgti tokioje veikloje? Ar tai nėra paprasčiausias protegavimas?

Žaidimas „demokratija“

Marius Markuckas

Pirmosiomis rudens sesijos dienomis Seimo frakcijų atstovai pristatė savas darbotvarkių vizijas. Siūlymų, ką parlamentarai turėtų nuveikti per artimiausią laiką, buvo išties daug bei įvairių, tačiau vienas iš jų artėjančių rinkimų fone vertas ypatingo dėmesio. Kalbu apie planus įteisinti internetinio balsavimo galimybę. Kadangi į paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus atėjo neįprastai mažai rinkėjų, valdžios akys staiga nukrypo į kaimyninę Estiją, kuri pirmoji suteikė galimybę savo piliečiams parlamentą rinkti „patogiai“. Žavintis „pažangiausiais“ estais buvo pamiršta atsižvelgti į Lietuvos realijas bei išnagrinėti šio sprendimo padarinius, kurių gali būti įvairių ir anaiptol nebūtinai teigiamų.

Daug vargo dėl Jono Užurkos

Gintaras VISOCKAS

LKKSS atstovas Zigfridas Jankauskas, kurį buvęs Afganistano karo dalyvis Jonas Užurka padavė į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo Autoriaus nuotrauka

Vakar Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teisme nagrinėta visuomenės dėmesio verta byla. Ieškovas toje baudžiamojoje byloje – atsargos pulkininkas leitenantas Jonas Užurka (Visuomeninės krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos KASKA valdybos pirmininkas). Atsakovas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS). Kodėl įsiplieskė mirtina nesantaika tarp dviejų, regis, giminingų, daugiausiai į atsargą išėjusių karininkų bei kariuomenės populiarinimo reikalais besirūpinančių visuomeninių organizacijų?

Šv. Kazimiero garbei

Benjaminas ŽULYS

Tautodailininkė Gertrūda Kliučinskienė šv. Kazimiero juosta apjuosia kun. Saulių Bytautą

Ateinančiais, 2008-aisiais, metais bus švenčiamas šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, 550-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Ta proga visoje Lietuvoje ir pasaulyje vyks nemažai iškilmių pažymėti šiai datai. Šventojo palaikai ilsisi Vilniaus Arkikatedros koplyčioje.

Šv. Kazimiero jubiliejiniai metai pradėti minėti Kaune Šv. Kazimiero ordino iniciatyva. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys, kunigai Saulius Bytautas ir Rimantas Simanavičius. Pamoksle kun. S.Bytautas kalbėjo apie karališkosios šeimos nario Kazimiero kuklų ir dvasingą gyvenimą ir didžius dvasinius siekius. Taip pat priminta, kad 1948 m. arkivyskupo J.Skvirecko rūpesčiu popiežius Pijus XII šv. Kazimierą paskyrė lietuvių jaunimo ypatinguoju globėju, nes jis labai rūpinosi jaunais žmonėmis, skyrė jiems nemažai lėšų, kito dėmesio.

Už aplinkos puoselėjimą padovanota žoliapjovė

Zenonas ŠIAUČIULIS

Gričiupio seniūnijos vadovai įteikė žoliapjovę bendrijos „Ramybė“ pirmininkui Albinui Staugaičiui (dešinėje)

Butų savininkų bendrija „Ramybė“, esanti Kaune, Kovo 11-osios g. 43, susibūrė draugėn jau 1965 m. Tada dar bridome purvyną nuo VI forto, nebuvo išasfaltuoti privažiavimai, nebuvo ir šaligatvių. Buvo tikra pelkynė.

Darbštūs žmonės pasistengė pasodinti medelių, krūmų, gėlių. Į namo tarybos organizuojamas talkas susirinkdavo beveik visi gyventojai.

Deja, laikui bėgant, keitėsi gyventojai, senbuvius vis labiau slėgė metų našta. Naujai atvykstančius ir jaunimą priprašyti į talką buvo labai sunku.

Dėl Rusijos gynybos ministerijos desanto karių kapų priežiūrai

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba išplatino pareiškimą apie Rusijos Prezidento patvirtintą specialią komisiją, siunčiamą į užsienio šalis ieškoti Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių rusų karių palaikų. Po keturis atstovus vyks į Vengriją, Vokietiją, Kiniją, Lenkiją, Rumuniją ir Čekiją, o penki turi atvykti į Vilnių. Šis penketukas darbuosis ir Latvijoje bei Estijoje. Komisijų nariai gaus diplomatinį statusą. Tuo tarpu Rusijos ambasada 2006 metais neišdavė vizų jaunimo ekspedicijos protėvių kančių keliais „Misija Sibiras“ dalyviams, vykstantiems tvarkyti lietuvių tremtinių kapų.