|
Apie krikščionybės raidą Vakarų Žemaitijoje
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Spalio 26-27 dienomis Gargžduose, J.Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko mokslinė konferencija Krikščionybės raidos Vakarų Žemaitijoje kontekstai, skirta 590-osioms Žemaičių vyskupystės įkūrimo metinėms pažymėti. Konferenciją surengė Žemaičių akademija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Gargždų krašto muziejus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius.
Konferenciją atidarė ir pasveikino Telšių vyskupas doc. dr. J.Boruta, SJ. Ekscelencija konferencijos dalyviams kalbėjo apie parapijos, esminės Bažnyčios gyvenimo ląstelės, kūrimą ir struktūrą. Parapijos bendruomenė, vadovaujama vietos vyskupo paskirto vadovo klebono, meldžiasi kartu ir nuolat išgyvena ryšį su pradu Kristumi. Telšių ganytojas visiems konferencijos dalyviams palinkėjo sėkmingo darbo ir puikių rezultatų nagrinėjant problemas iš istorinės perspektyvos ir žvelgiant šių dienų pasaulio akimis. Po Telšių vyskupo susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė S. Pocytė, Gargždų parapijos klebonas kan. J. Paulauskas.
Po sveikinimų buvo skaitomi moksliniai pranešimai. Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas kun. doc. dr. Arvydas Ramonas kalbėjo apie šventąjį apaštalą Paulių, kaip pirmųjų krikščioniškųjų bendruomenių, tapusių vyskupijų ir parapijų centrais, kūrėją. Klaipėdos universiteto ir Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kun. dr. Darius Trijonis skaitė pranešimą apie parapijų kūrimąsi ir jų struktūrą pirmaisiais krikščionybės amžiais. Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas pristatė temą Parapijos pastoraciniai ypatumai, nagrinėdamas parapijos, kaip svarbios Bažnyčios ląstelės, gyvenimo ypatumus ir veiklos kryptis. Apie konfesionalizacijos koncepciją ir Bažnyčios istorijos tyrimus išsamiai kalbėjo Darius Barasa iš Klaipėdos universiteto. Krikščionybės raidos Vakarų bei Pietvakarių Žemaitijoje XV a. pabaigos XVI a. vidurio kontekstus kalbėjo Klaipėdos universiteto docentas dr. Vacys Vaivada. Išsamiai savo tyrinėjimus apie religinį sinkretizmą Vakarų Žemaitijoje XVI XVII a. pristatė Klaipėdos universiteto docentas dr. Rimantas Balsys. Apie Klaipėdos krašto šventvietes: tarp Katalikų Bažnyčios ir senųjų tikėjimų pranešimą skaitė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, o Marijos garbinimo atspindžius Žemaitijos liaudies dailėje aptarė etnologas Stanislovas Gutautas. Baigiantis pirmajai konferencijos dienai Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo atidaryta paroda Gargždų bažnyčia ir parapija XVI XVIII amžiuje, kurią susirinkusiesiems pristatė Gargždų krašto muziejaus darbuotojas Egidijus Miltakis.
Antroji konferencijos diena pradėta Klaipėdos universiteto atstovės Monikos Benetytės pranešimu Dėl klientelės sąvokos: XVI a. II pusės Dorohostaiskių giminės pavyzdys. Apie Vainų įtaką ir veiklos svarbą Žemaitijos raidai bei istorijai XVI a. II pusėje kalbėjo Sigita Burnytė, o krikščionybės įsitvirtinimo Vakarų Žemaitijoje aspektus aptarė Kretingos muziejaus atstovas Julius Kanarskas. Klaipėdos universiteto docentė dr. Roma Bončkutė perskaitė įdomų ir išsamų pranešimą apie J.A. Pabrėžos rašytinį palikimą, saugomą K. Pemkaus bibliotekoje. Kaip visada gyvai ir labai įdomiai surinktą tyrinėjimų medžiagą pristatė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė etnologė Gražina Kadžytė, skaičiusi pranešimą apie Žemaičių vyskupijos toponimiką patarlėse pagal vyskupą M. Valančių. Lituanistinę tradiciją XVIII a. vid. XX a. evangelikų bažnyčių knygose, remiantis Juodkrantės bažnyčių knygomis, aptarė Klaipėdos universiteto docentė dr. Nijolė Strakauskaitė. Perskaičius pranešimus, konferencija pasibaigė diskusijomis.
Gargždai
© 2007 XXI amžius
|