Mūsų
Vėlinės
Albina RAŠKEVIČIŪTĖ
Nieks neverkė jų, neraudojo,
Nelydėjo jų nieks į kapus.
Varnai jiems akis iškapojo
Motule, tai tavo sūnus...
Nelinksmas posmelis mažytė nuotrupa ano skausmų
kalno. Mums, likusiems gyviems tų dienų liudininkams, Vėlinės prasidėjo
1944 metais. Mes negalime to užmiršti ir negedėti negalime mūsų
karta sunaikinta.
Žmonės plūsta į kapines pagerbti savo mirusių
artimųjų, o kas atneša gėlių tiems nežinia kur palaidotiems jaunuoliams?
Net fariziejai, nužudę Jėzų Kristų, atidavė jo kūną Motinai Marijai.
Paveiksluose Ji vaizduojama laikanti ant kelių savo Vienatinį Sūnų.
|