Atnaujintas 2007 lapkričio 9 d.
Nr.83
(1580)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Bažnyčios sukaktis ir kraštiečių pagerbimas

VIŠAKIO RŪDA. Spalio 14 dieną, sekmadienį, Šv. vysk. Stanislovo bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidai ir paminėtos pirmosios šioje vietoje bažnyčios pastatymo 190-metis bei dabartinės bažnyčios konsekravimo 120-osios metinės. Tą sekmadienio rytą į Kazlų Rūdą išlydėta visą savaitę čia buvusi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija. Paskui vyko iškilmingų šv. Mišių koncelebracija, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC, dalyvavo čia anksčiau klebonavę kan. Gvidonas Dovydaitis (dabar Lazdijų altaristas) ir kun. Zenonas Stepanauskas (dabar Kaimelio klebonas) bei iš šios parapijos kilę kunigai Alfredas Nėnius (dabar Gelgaudiškio klebonas) bei Ignas Plioraitis (dabar Kazlų Rūdos altaristas). Vyskupas pasakė šiai progai skirtą pamokslą. Po šv. Mišių iškilmių dalyviai rinkosi šventoriuje, kur buvo pagerbti Višakio Rūdos parapijoje dirbę ir čia palaidoti kunigai Vincentas Švelnys bei Dominykas Budzeika. Bažnyčios koncelebravimo 120-mečio proga pagerbtas 1867 metais čia dirbti pradėjęs klebonas kun. Juozas Štrimaitis (kai kuriuose šaltiniuose – Strimavičius), šios medinės Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios statytojas, palaidotas parapijos kapinėse. Jam šventoriuje pastatytas paminklas. Beje, kai jis atvyko į Višakio Rūdą, bažnyčia buvo labai apgriuvusi, tačiau rusų valdžia tuo metu jau neleido statyti medinių bažnyčių, o pastatyti mūrinę nebūta galimybės. Gavęs leidimą tvarkyti senąją bažnyčią, sumanus klebonas „betvarkydamas“ jos vietoje pastatė naują, kurią 1887 metais konsekravo vyskupas J.Oleka.

Prisiminti Višakio Rūdoje dirbę kunigai Keblaitis, XX a. pradžioje rūpinęsis parapijiečių blaivybe, bei Feliksas Martišius, prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigęs „Žiburio“ draugijos skyrių, prieglaudą seneliams, pastatęs parapijos salę, suorganizavęs keliolika lietuviškų mokyklėlių.

Minint 10-ąsias mirties metines tą sekmadienį pagerbtas ir 1982-1993 metais buvęs Višakio Rūdos klebonu kun. Vincas Bandza (1926-1997), su parapijiečių pagalba atnaujinęs Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčią. Dalį inventoriaus padarė pats savo rankomis. Kun. V.Bandza buvo labai rūpestingas, darbštus ir paprastas žmogus, sugebėdavęs derinti pastoracinę veiklą su dvasios turtais ir pagarba kiekvienam į jį besikreipiančiam.

Beje, prieš pora savaičių kun. V.Bandzos mirties 10-osios metinės paminėtos kaimyninėje jo vaikystės parapijoje – Nemirų Šventosios Dvasios bažnyčioje, kurios šventoriuje jis palaidotas. Šią parapiją aptarnaujantis kun. Vidmantas Striokas aukojo šv. Mišias už buvusį Višakio Rūdos ir Nemirų kleboną.

Po pamaldų parapijiečiai susirinko į kultūros namus, kuriuose buvo eksponuojami bažnyčios archyviniai dokumentai. Klebonas kun. V.Striokas parodai atrinko vertingiausius ir įdomiausius eksponatus: maldaknyges, mišiolus, krikštų ir santuokų įrašų bei inventorizacijos knygas, netgi bažnyčios konsekracijos aktą. Sakralinės muzikos kūrinius atliko choras „Suvalkija“ (vadovė Virginija Junevičienė).

Spalio 20 dieną, šeštadienį, Višakio Rūdoje paminėtos žymaus kraštotyrininko ir tautodailininko, Mato Slančiausko ir valstybinės Jono Basanavičiaus premijų laureato Jurgio Dovydaičio 100-osios gimimo metinės. J.Dovydaitis gimė 1907 m. spalio 19 d. Runkių kaime. Garbingoje šeimoje jis buvo keturioliktas vaikas. Jo brolis profesorius Pranas buvo Lietuvos ministras pirmininkas, o mokytojas Jurgis keliavo po Lietuvą ir užrašinėjo tautosaką. Jurgis Dovydaitis mirė 2001 m. rugpjūčio 24 d. Višakio Rūdos bažnyčioje klebonas kun. V.Striokas aukojo šv. Mišias už Dovydaičių giminę. Paminėti J.Dovydaitį buvo atvykęs ir kraštietis kun. I.Plioraitis. Dovydaičių gimtajame Runkių kaime, kuris sovietmečiu buvo sunaikintas Kazlų Rūdos miškus pavertus kariniu poligonu, kun. V.Striokas pašventino J.Dovydaičio atminimui įamžinti skirtą Algimanto Sakalausko sukurtą skulptūrą. Skambėjo kanklių melodijos, o perkirpta skulptūrą juosusi juosta buvo padalyta visiems, prisidėjusiems prie šio žymaus kraštiečio pagerbimo. Paskui Višakio Rūdos kultūros namuose vyko konferencija, kurioje apie J.Dovydaičio gyvenimą ir nuveiktus darbus kalbėjo prof. Libertas Klimka, prisiminimais dalijosi kraštotyrininkė Ona Armonienė, giminės ir kaimynai.

Romas BACEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija