Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Naujasis Maskvos katalikų arkivyskupas pristato pastoracijos programą

Mindaugas BUIKA

Maskvos Dievo Motinos katedroje konsekruojamas naujas katalikų ganytojas arkivyskupas Paolas Pecis

Naujasis Maskvos katalikų arkivyskupas per konsekraciją tapo apaštalų įpėdiniu

Popiežius Benediktas XVI sveikina naujai paskirtą arkivyskupą Paolą Pecį (dešinėje). Viduryje – Šv. Karolio Boromiejaus kunigų brolijos generalinis vyresnysis mons. Masimas Kamizaska

Gerai pažįstamas su Rusijos padėtimi

Naujojo Maskvos katalikų arkivyskupo Paolo Pecio konsekracija tapo reikšmingu įvykiu Rusijos sostinės daugiatautės tikinčiųjų bendruomenės gyvenime, turėjusi ir tam tikrą ekumeninę reikšmę. Spalio 27 dieną Maskvos Dievo Motinos katedroje kartu su iškilmei vadovavusiu naujojo ordinaro pirmtaku arkivyskupu Tadeušu Kondrusievičiumi šv. Mišias koncelebravo apaštališkasis nuncijus Rusijoje arkivyskupas Antonijus Meninis, kaimyninio Kazachstano sostinės Astanos arkivyskupas Tomašas Peta, kitų Rusijos katalikų diecezijų ganytojai – Novosibirsko vyskupas Jozefas Vertas, Irkutsko vyskupas Kirilas Klimovičius ir Saratovo vyskupas Klemensas Pikelis.

Arkivyskupas T.Kondrusievičius, šiuo metu paskirtas vadovauti jo gimtosios Baltarusijos sostinės Minsko katalikų diecezijai, linkėjo naujajam Maskvos ordinarui būti tikru „angelu sargu“ patikėtai tikinčiųjų bendruomenei. „Viena vertus, Bažnyčia Rusijoje egzistuoja jau daugelį amžių, bet, kita vertus, ji dar labai jauna, – sakė arkivyskupas, kuris pats daugiau kaip 16 metų valdė Maskvos katalikų arkivyskupiją. – Dėl šios priežasties arkivyskupas P.Pecis bus savotišku angelu sargu jo globai paskirtai Katalikų Bažnyčios Rusijoje širdžiai“. Jis pakvietė tikinčiuosius maldomis padėti savo naujajam 47 metų ganytojui atsakingoje tarnystėje.

Kaip įprasta konsekracijos ceremonijoje, naujajam arkivyskupui buvo įteikta Evangelijų knyga, primenant jam svarbiausią pareigą – skelbti Dievo Žodį. Jis taip pat gavo vyskupo žiedą – kaip ištikimybės Bažnyčiai ženklą, mitrą – kaip šventumo simbolį ir pektorinį kryžių – savo pastoracinės tarnystės ženklą. Po to arkivyskupas T.Kondrusievičius pakvietė naująjį hierarchą užimti ganytojo sostą ir pats atsisėdo jo dešinėje. Į konsekruotą arkivyskupą P.Pecį su sveikinimais ir linkėjimais kreipėsi katalikų ir stačiatikių dvasininkai, vietos tikintieji ir jo tautiečiai, atvykę iš Italijos.

Kreipdamasis į maldininkų perpildytą Maskvos katalikų katedrą apaštalinis nuncijus arkivyskupas A.Meninis pastebėjo, kad naujasis Rusijos sostinės ganytojas šalį pažįsta labai gerai ir jokiu būdu jo negalima laikyti svetimšaliu. Popiežius Benediktas XVI nebūtų skyręs arkivyskupo P.Pecio į atsakingas pareigas, nebūdamas tikras dėl jo meilės Rusijos žmonėms.

Su pertraukomis naujasis hierarchas toje pokomunistinėje šalyje įvairiuose sielovados baruose darbuojasi nuo 1993 metų. Gavęs kunigystės šventimus 1990-ųjų gruodžio 22 dieną, Šv. Karolio Boromiejaus misionierių kunigų kongregacijai priklausantis dvasininkas pradžioje penkerius metus ėjo tarnystę tarp Sibiro katalikų anuometinėje Novosibirsko apaštalinėje administratūroje. Buvo vietinio katalikų laikraščio („Sibirskaja Katoličeskaja gazeta“) redaktorius, dėstė Italijos kultūrą ir istoriją, filosofiją ir antropologiją Novosibirsko universitete ir pedagoginiame institute.

Po teologinių studijų pratęsimo Romoje 1998-2003 metais (Popiežiškajame Laterano universitete apginta daktarinė disertacija tema „Sibiro katalikai – kilmė, persekiojimai, dabartis“) sugrįžo į Rusiją darbuotis Maskvos katalikų arkivyskupijoje. Nuo 2004 metų buvo vienintelės Sankt Peterburge veikiančios Rusijos katalikų seminarijos profesorius ir rektorius. Todėl nenuostabu, kad interviu, duotuose Italijos ir Rusijos spaudai, kalbėdamas apie savo pastoracinės tarnystės planus naujasis Maskvos arkivyskupas pirmiausia pabrėžė kunigų rengimą ir jų nuolatinį ugdymą, ypač pirmaisiais sielovadinės tarnystės metais. Didžiulį plotą užimančioje Maskvos katalikų arkivyskupijoje dabar veikia apie aštuoniasdešimt katalikų parapijų, kuriose darbuojasi maždaug 150 kunigų, dauguma kurių yra užsieniečiai.

Pasirengimas vesti dialogą ir bendradarbiauti

Arkivyskupo P.Pecio konsekracijos iškilmėje tarp kitų dalyvavo ir Maskvos stačiatikių patriarchato delegacija, vadovaujama Santykių su Bažnyčiomis departamento vicedirektoriaus arkivyskupo Vsevolodo Čaplino, kuris perdavė naujajam Rusijos katalikų hierarchui patriarcho Aleksijaus II sveikinimą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas reiškė viltį, kad toliau gerės abiejų konfesijų santykiai ir bus išspręstos anksčiau kilusios problemos. „Tai priklausys nuo to, kaip veiksmingai mes liudysime pasauliui krikščioniškąsias vertybes“, – pažymėjo savo laiške patriarchas Aleksijus II. Iškilmėje taip pat buvo perduoti sveikinimai už ekumenizmą Maskvos patriarchate atsakingo Smolensko ir Kaliningrado metropolito Kirilo, su kuriuo arkivyskupas P.Pecis jau buvo susitikęs spalio viduryje.

Kaip vėliau nurodė Rusijos žiniasklaida, tame pokalbyje arkivyskupas prisipažino, kad pirmą kartą kontaktus su stačiatikybe užmezgė, kai tarnaujant Italijos kariuomenėje draugai padovanojo rusų dailininko Andrejaus Rubliovo tapytos ikonos „Zvenigorodo Išganytojas“ kopiją. „Dabar tai atrodo pranašiška, nes Dievas mane atvedė į Rusiją“, – vėliau sakė arkivyskupas P.Pecis. Taip pat gali atrodyti pranašiška, kad jis gimė 1960 m. rugpjūčio 8 d. nedideliame miestelyje Russi (italų kalboje tai reiškia „Rusai“). Spalio pabaigoje duotame interviu Rusijos žinių agentūrai Interfaks, arkivyskupas prisipažino, kad myli visą rusų kultūrą: ir muziką, ir tapybą, ir religijos filosofiją. Visa tai jam turėtų padėti įgyvendinti sau keliamą uždavinį – gerinti katalikų ir stačiatikių tarpkonfesinius santykius, vadovaujantis „Jo Šventenybės popiežiaus Benedikto XVI reiškiamais siekiais ir intencijomis“.

Kaip minėta, arkivyskupas P.Pecis priklauso Šv. Karolio Boromiejaus kunigų misionierių bendruomenei, todėl suprantamas Interfaks klausimas apie katalikų misijinę veiklą Rusijoje, kuri tradiciškai laikoma Stačiatikių Bažnyčios kanonine teritorija. Kaip žinoma, Maskvos patriarchatas pastaruoju laikotarpiu dažnai Rusijos katalikus kaltina tariamu prozelitizmu, tai yra neva jie mėgina į Katalikų Bažnyčios narystę patraukti tikinčiuosius stačiatikius. Atsakydamas į šį klausimą arkivyskupas P.Pecis paaiškino, kad Šv. Karolio Boromiejaus brolija buvo įkurta 1985 metais atsiliepiant į popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Vojtylos) raginimą dvasininkams eiti į pasaulį ir visur nešti tiesą, grožį ir taiką, kurią sutinkame Jėzuje Kristuje.

„Prozelitizmas prasideda ten, kur baigiasi ši tikroji misija, – sakė arkivyskupas P.Pecis. – Todėl jeigu visi mes – tiek katalikai, tiek ir stačiatikiai – praktikuosime tą „misiją“, galėsime pasiekti gerą tarpusavio supratimą ir vienybės siekimą ir konfliktams nebeliks vietos“. Jis atkreipė dėmesį, kad nepaisant aiškių kultūrinių skirtumų tarp katalikų ir stačiatikių pasaulių Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios siekia kartu ginti krikščioniškas vertybes pernelyg sekuliarioje visuomenėje. Tas pats turėtų būti ir Rusijoje, dar neseniai išsivadavusioje iš ateistinio komunizmo diktatūros ir gaivinančioje tūkstantmetes krikščioniškas šaknis.

Arkivyskupas P.Pecis pritarė pastaruoju metu Rusijoje plačiai diskutuojamoms Stačiatikių Bažnyčios iniciatyvoms įvesti bendrojo lavinimo mokyklose „Stačiatikių kultūros pagrindų“ dėstymą bei kapelionų tarnybą Rusijos karinėse pajėgose. „Labai svarbu, kad jauni žmonės mokykloje ir sunkiame karinės tarnybos laikotarpyje pažintų savo krikščioniškąjį paveldą, kurį Rusijoje formavo stačiatikybė“, – sakė naujasis Maskvos katalikų arkivyskupas. Jis pabrėžė būtinumą šį mokymą palikti laisvam jaunų žmonių pasirinkimui, kadangi „mes niekada negyvensime laisvoje ir atsakingoje visuomenėje, jeigu neugdysime laisvų ir atsakingų žmonių“. Tik prieš dvidešimt metų žlugus komunizmui, Rusijoje pradėtas gaivinti bažnytinis gyvenimas. Dabar svarbu sutelkti dėmesį į brandaus tikėjimo stiprinimą, kuris būtų reiškiamas gyvu liudijimu visose kasdienio gyvenimo srityse. Ir šiose pastangose privalomas aktyvus Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių bendradarbiavimas, teigė arkivyskupas P.Pecis.

Pirmtako nuopelnų pripažinimas

Didesnės sėkmės dialoge su Rusijoje vyraujančia Stačiatikių Bažnyčia savo įpėdiniui linkėjo ir tarnystę Maskvoje baigęs arkivyskupas T.Kondrusievičius. Spalio mėnesį viename paskutinių susitikimų su Rusijos sostinės katalikais tikinčiaisiais dabar į Baltarusiją paskirtas hierarchas pripažino, kad jo tarnystės Rusijoje metu labiausiai stigo bendravimo su Stačiatikių Bažnyčia. „Tačiau dialogas visiškai nebuvo nutrūkęs ir aš linkiu, kad naujasis arkivyskupas turėtų didesnių pasiekimų toje srityje“, – sakė Minsko ir Mogiliovo diecezijai vadovauti paskirtas arkivyskupas T.Kondrusievičius. Jis reiškė viltį, kad ir Baltarusijoje, kur didžiausia konfesija yra stačiatikių, jam pavyks užmegzti gerus santykius su tam pačiam Maskvos patriarchatui priklausančia vietos Stačiatikių Bažnyčia.

„Dabar laikas ne mėtyti, bet rinkti akmenis, – viename pastarųjų interviu Rusijos žiniasklaidai sakė arkivyskupas T.Kondrusievičius. – Mes turime atsiliepti į šiandienos iššūkius, kurie yra tokie sunkūs ir rimti, kad atskirai veikiant būtų nelengva su jais kovoti. Todėl reikia vienyti visas krikščioniškas pastangas ir pirmiausia su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia“. Atsakydamas į klausimą dėl Maskvos patriarchato kaltinimų prozelitizmu arkivyskupas T.Kondrusievičius pabrėžė, kad jis niekada nesiekė „atversti stačiatikius“, bet visuomet gerbė „kiekvieno laisvą pasirinkimą“. Niekam negalima uždrausti tapti kataliku, jeigu jis to nori, aiškino buvęs Maskvos katalikų diecezijos vadovas, kartu pastebėdamas, jog stačiatikių atsivertimo atvejai buvo labai reti.

Arkivyskupo T.Kondrusievičiaus tarnystės Rusijoje pabaiga sutapo su jo naujos 600 puslapių knygos „Mesti tinklus gilyn“ pasirodymu. Šiame veikale nušviečiama hierarcho pastoracinė, teologinė, publicistinė, ekumeninė ir visuomeninė veikla 2001–2006 metais. Naujoji knyga yra savotiškas tęsinys ankstesnės, pavadintos „Atgimimo pavasaris“, kuri nušvietė jo tarnystę Rusijoje iki 2001 metų. Naująją knygą sudaro keturiolika tematinių skyrių, tarp jų yra ir tokie: „Didžiojo jubiliejaus malonė“, „Bažnyčia – išganymo sakramentas“, „Jonas Paulius II – liudytojas ir vilties skatintojas“, „Bažnyčia gyvena Eucharistija“, „Tegu visi būna viena“, „Deus Caritas Est: nauja viltis su popiežiumi Benediktu XVI“, „Pasauliečiai Bažnyčios tarnystėje“, „Universitetas – humanizmo mokykla“ ir kt.

Rugsėjo 21 dieną Vatikane paskelbus apie naujus hierarchų pasikeitimus Maskvos katalikų arkivyskupijoje, apaštalinė nunciatūra Rusijoje savo viešame pareiškime padėkojo arkivyskupui T.Kondrusievičiui už „uolų ilgametį pastoracinį darbą toje šalyje“. Tarp jo nuopelnų atkuriant katalikų bažnytines struktūras Rusijoje, pirmiausia nurodomas Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės kunigų seminarijos Sankt Peterburge steigimas, daugelio komunistų konfiskuotų maldos namų atgavimo, ypač Maskvos Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo katedros, katalikiškos leidybos plėtojimas, įskaitant unikalią Katalikų enciklopediją, katalikų socialinės veiklos išvystymas Rusijos visuomenėje.

Patyrimas bus reikalingas Baltarusijoje

Arkivyskupas T.Kondrusievičius gimė 1946 m. sausio 3 d. Odielsko kaime, netoli Gardino. Baigęs vidurinę mokyklą 1962 metais įstojo į Gardino pedagoginio instituto fizikos ir matematikos fakultetą, iš kurio po metų teko pasitraukti dėl išpuolių sovietinėje spaudoje už viešą tikėjimo praktikavimą. 1964 metais įstojo į tuometinio Leningrado politechnikos institutą, kurį baigęs nuo 1970-ųjų dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje. Kartu su kitais konstruktoriais užregistravo kelis išradimus, įdiegtus Volgos automobilių gamykloje. 1976 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigęs 1981 m. gegužės 31 d. gavo kunigystės šventimus. Po kelerių metų sielovadinio darbo Šv. Teresės ir kitose Lietuvos sostinės parapijose, 1989-ųjų liepos 25 dieną buvo paskirtas tituliniu vyskupu ir Minsko katalikų apaštaliniu administratoriumi. 1991 m. balandžio 13 d. pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Rusijos europinės dalies katalikų apaštaliniu administratoriumi, vėliau tapo įkurtos Maskvos katalikų metropolijos ordinaru.

Minėtame Vatikano nunciatūros pareiškime pažymima, kad arkivyskupas T.Kondrusievičius „dabar yra pašauktas darbuotis išnaudojant sukauptą pastoracinį ir ekumeninį patyrimą jam gerai pažįstamoje šalyje, kurioje ir pradėjo savo vyskupišką tarnystę“. Jis tampa buvusio Minsko ir Mogiliovo arkivyskupo, 92 metų kardinolo Kazimiežo Svionteko „tikro tikėjimo išpažinėjo, patyrusio (stalinistinius) persekiojimus“ įpėdiniu. Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje, kuriai priklauso 10–15 proc. šalies gyventojų, reikia tokio autoritetingo ir veiklaus ganytojo.

Spalio viduryje, baigdamas tarnystę Maskvoje, arkivyskupas T.Kondrusievičius vadovavo Rusijos katalikų piligrimystei į Fatimos Dievo Motinos šventovę, kurioje buvo minimos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 90-osios metinės. Arkivyskupas prisiminė, kad pradėdamas darbuotis Rusijos sostinėje taip pat lankėsi Fatimoje. Tai daugiau nei vien simbolika, kadangi Dievo Motinos globos jam labai prireiks ir gimtojoje Baltarusijoje, ypač žinant tenykštes politines sąlygas. Tą pačią rugsėjo 21-ąją, kai buvo pranešta apie arkivyskupo T.Kondrosievičiaus paskyrimą Minsko ordinaru, Baltarusijos premjero pavaduotojas Aleksandras Kosinecas pareiškė, jog per ateinančius kelerius metus iš šalies bus išvaryti visi užsieniečiai katalikų kunigai, neva „nesuprantantys baltarusių mentaliteto ir tradicijų“. Kadangi vietinių dvasinių pajėgų dar nepakanka, dauguma iš Baltarusijoje dirbančių 350 katalikų kunigų yra užsieniečiai, atvykę daugiausia iš Lenkijos. Taigi, jei minėti grasinimai bus pradėti realizuoti, Baltarusijos Katalikų Bažnyčios ir jos naujojo vadovo laukia nemaži išbandymai.

© 2007 „XXI amžius“