Atnaujintas 2007 lapkričio 9 d.
Nr.83
(1580)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gruzija vėl kryžkelėje

Praėjus ketveriems metams po „rožių revoliucijos“ Gruzijoje ir jo provakarietiško prezidento Michailo Saakašvilio ir jo šalininkų atėjimo valdžion, Tbilisyje prasidėjo didžiulės opozicijos protesto demonstracijos, kurių metu reikalaujama surengti parlamento rinkimus jau balandžio mėnesį. Dar daugiau, opozicionieriai reikalauja apskritai panaikinti prezidento instituciją. Nesutarimai tarp prezidento bei valdančiosios daugumos ir opozicijos ypač paaštrėjo po to, kai kilo konfliktas tarp prezidento M.Saakašvilio ir gynybos ministro, jauno ir labai ambicingo Iraklijaus Okruašvilio, kuris buvo areštuotas dėl įtarimų korupcija. Opozicijos veikėjai, kaltindami prezidentą M.Saakašvilį polinkiu į diktatūrą, nesugebėjimu kontroliuoti infliacijos ir korupcijos, kažkodėl nenori net užsiminti apie akivaizdžius faktus, kad atėjus į valdžią dabartiniam prezidentui žymiai padidėjo žmonių atlyginimai, suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai, labai pagerėjo mokesčių surinkimas. Taigi, pasiekimai akivaizdūs.

Nepaisant milžiniško Rusijos politinio ir ekonominio spaudimo, keršijant M.Saakašviliui už jo siekį integruoti Gruziją į euroatlantines struktūras, visokeriopai atsiribojant nuo Rusijos, Maskva negali atleisti Tbilisiui už jo „rožių revoliuciją“ baimindamasi, kad revoliucijų Ukrainoje ir Gruzijoje pavyzdžiu gali pasekti ir kitų Rusijos satelitų – NVS šalių – žmonės. Kita vertus, Gruzijos prezidento priemonės, kovojant su neregėtai išsikerėjusia korupcija, sukėlė vietinių oligarchų, irgi susijusių su Rusija, pyktį. Pagaliau Maskvos bičiuliai ir opozicija, aišku, ne be slaptųjų Rusijos tarnybų pagalbos, pasinaudojo skandalu, kilusiu dėl gynybos ministro Iraklijaus Okruašvilio nušalinimo ir suėmimo. Opozicinė Gruzijos žiniasklaida, taip pat ir Rusijos spauda išplatino I.Okruašvilio advokatės Ekos Beselijos komentarą dėl eksministro atgailaujančio pasisakymo per nacionalinę televiziją, kuriame aiškino, kad jos ginamasis, būdamas nepaprastai išdidžiu ir ryžtingu kovotoju su M.Saakašvilio režimu, niekada laisva valia negalėjo padaryti tokio pareiškimo. Advokatė Eka Beselija pažėrė visą krūvą sensacijų, kaip I.Okruašvilis buvo apnuodytas specialiais psichotropiniais vaistais, netgi narkotikais, ir per tris dienas, kurias jis praleido areštinėje, jam prasidėjo kokaino badas. Dar daugiau, advokatė paneigė pranešimus, kad eksministras paleistas iš areštinės už užstatą, nes oficialiai skelbiamos užstato sumos jis niekada neturėjęs. Iš tiesų, gal ir neturėjo, bet tai už jį galėjo padaryti kiti, konkrečiai didžiausias gruzinų milijonierius, paskutiniuoju metu gyvenantis Londone, Š.Patarkacišvilis, kurio ryšiai su Rusijos politikais ir Kremliui lojaliais rusų oligarchais jau seniai žinomi. Gruzijos opozicijos žiniasklaida ėmė skelbti, kad į I.Okruašvilio kamerą buvo pasodinti du recidyvistai, kurie terorizavo suimtąjį eksministrą, ir tas buvo priverstas pasisakyti per nacionalinę televiziją. Rusijos informacinės agentūros išplatino pranešimą, kad I.Okruašvilis, lydimas viso būrio policininkų ir saugumiečių, buvo prievarta įsodintas į lėktuvą, skrendantį į Prancūziją. Atseit – ištrėmė. Tokiais pranešimais tiesiog mirga opozicinė Gruzijos žiniasklaida, kuriuos žodis žodin kasdien kartoja Kremliaus kontroliuojami „organai“, papildydami juos savais „komentarais“.

Praėjusį savaitgalį apie 70 tūkstančių žmonių surengė protesto mitingą prieš prezidento M.Saakašvilio valdymą. Susibūrę prie parlamento demonstrantai reikalavo, kad būtų atšauktas parlamento sprendimas nukelti parlamento rinkimus į 2008 metų rudenį, kad būtų kartu surengti prezidento ir parlamento rinkimai.

Apskritai įvairios politinės grupuotės išnaudoja visas priemones siekdamos pateikti prezidentą M.Saakašvilį kaip diktatorių, despotą ir netgi siekiantį tapti Gruzijos karaliumi… Mat neseniai Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios galva, Visos Gruzijos katalikosas patriarchatas Ilija II patarė pagalvoti, ar nereikėtų Gruzijai atkurti monarchijos. Svarstant tokį Patriarcho pasiūlymą, kažkas iš opozicijos žurnalistų prisiminė viename privačiame pokalbyje prezidento Michailo Saakašvilio juokais pasakytus žodžius, kad gal ir būtų neblogai atkurti monarchiją, nes tokiu atveju galima būtų sutaupyti nemažai pinigų, išleidžiamų prezidento rinkimams. Beje, tame privačiame pokalbyje M.Saakašvilis prasitarė, kad jo prosenelė kilusi iš Bagrationų šeimos. Bagrationai – IX – XVIII amžių Gruzijos kunigaikščių dinastija dar 975–1014 metais suvienijusi Gruziją, o šios giminės karaliai – Dovydas Statytojas, Georgijus II ir jo duktė Tamara – labai sustiprino Gruzijos politinę ir karinę galią. Ir tik 1801 metais Gruziją prijungus prie Rusijos, Bagrationai neteko valdžios. Tiesa, vienas iš tos giminės atstovų Piotras Bagrationas tapo garsiu Rusijos karvedžiu ir 1812 metų Rusijos kare su Napoleonu, Borodino mūšyje, buvo mirtinai sužeistas. Žinoma, M.Saakašvilio prisiminimas apie garsiąją savo prosenelės pavardę buvo pasigriebtas kaip jo užuomina tapti karaliumi. Tai rodo, kad Rusijos kurstoma ir finansuojama opozicija panaudoja visas įmanomas priemones siekdama nuversti provakarietišką Gruzijos prezidentą. O tai, kad į protesto mitingus ir demonstracijas susirinko keliolika tūkstančių žmonių, nieko stebėtino. Posovietinėje erdvėje apkvailinti nemažą visuomenės dalį visai nesunku. Tą puikiausiai matome ir iš Lietuvos pavyzdžio, kai į Seimą buvo išrinktas visas tuntas „gelbėtojų darbiečių“ ir panašių politinių avantiūristų bei sukčių.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija