|
Vytauto Landsbergio kalba II apylinkės teisme
Penktadienio numeryje informavome, kad buvęs Tėvynės Sąjungos
pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis praėjusią
savaitę gavo Vilniaus miesto II apylinkės teismo pakartotinį sprendimą,
kuriuo iš dalies tenkinamas jo ieškinys Laisvam laikraščiui ir
šio leidinio redaktoriui Aurimui Drižiui. Teismas įpareigoja atsakovą,
Laisvo laikraščio ankstesnį leidėją UAB Šilo bitė, savo lėšomis
paskelbti paneigimą, jog 2004 m. gegužės 6-20 d. Nr. 2 išspausdintame
A. Drižiaus straipsnyje V. Landsbergis gali prarasti Seimo nario
mandatą dėl nuslėpto bendradarbiavimo su KGB paskleistos žinios
neatitinka tikrovės. Atsakovas UAB Laisvas laikraštis įpareigotas
nurodytą tekstą atspausdinti leidinyje Laisvas laikraštis. Be
to, iš atsakovo priteista 10 000 litų ieškovo neturtinės žalos atlyginimui.
Sprendimas buvo priimtas atsakovams neatvykus į posėdį be jokio
paaiškinimo. Jie dar gali prašyti teismą sprendimą peržiūrėti.
Pridedame V. Landsbergio pasisakymo tekstą, įteiktą teismo
posėdyje 2007 m. lapkričio 9 d.
Garbingasis Teisme!
Pirmajame tvarkomajame posėdyje š.m. liepos 2 d. pasakiau bendro pobūdžio pastabų apie viešąjį interesą ir viešąją erdvę ar joje viskas leistina, ar turėtų būti kokios nors padorumo ribos išpuoliams prieš asmenis. Manau, tos ribos turi būti, o teismų paskirtis ginti teisingumą sensu stricto ir kaip viešąjį interesą. Todėl 2006 12 04 kreipiausi šiuo ieškiniu.
Dabar pradėsiu tiesiai nuo reikalo. Ponas A. Drižius savo straipsnyje V. Landsbergis gali prarasti Seimo mandatą dėl nuslėpto bendradarbiavimo su KGB (Laisvas laikraštis, 2004, Nr. 10) išvadino mane provokatoriumi ir dokumentų klastotoju.
Pirmasis šių šmeižiančių ir garbę užgaunančių teiginių yra daugybinis: atseit aš daug kartų organizavęs įvairias provokacijas prieš Kazimirą Prunskienę, o šių provokacijų pavyzdinė viršūnė tariamai suklastotas jos raštiškas sutikimas pasižadėjimas padėti KGB pareigūnams spręsti kai kuriuos juos dominančius klausimus. Pranešimus pasirašinėsianti Šatrijos vardu.
Apie kitus žinomus dokumentus, išlikusius Lietuvos SSR KGB padalinio archyve ir nurodytus Aukščiausiojo Teismo kolegijos 1992 m. nagrinėtoje byloje, kurie liudijo apie K. Prunskienės pagalbą KGB 1980-1988 metais, A. Drižius nerašo, kad tai irgi V. Landsbergio provokacijos, tačiau Laisvo laikraščio skaitytojai gali manyti ir taip dėl straipsnyje vartojamos daugiskaitos: daugelį metų organizavęs įvairias provokacijas. Vis dėlto svarbu, kad K. Prunskienės pasižadėjimas padėti KGB organams yra ne vienišas dokumentas; jo turinį patvirtino kiti, nustatyti ir aprašytieji Aukščiausiojo Teismo kolegijos 1992 m. rugsėjo 14 d. sprendime. Tai geriausias įrodymas, kad čia nėra jokių V. Landsbergio klastojimų ar provokacijų (kaip teigia A. Drižius), tik faktai ir procesas. Savo itin užgaulius ir šmeižiančius teiginius A. Drižius grindžia tuo, kad aš, tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir aukščiausias valstybės pareigūnas, gavęs minimą dokumentą neatidaviau jo spaudai (pvz., Respublikai, kuri domėjosi galima K. Prunskienės agentūrine veikla), o atidaviau iš karto tai institucijai, kuriai įstatymu buvo pavesta tirti atitinkamus dalykus Aukščiausiosios Tarybos komisijai. Kodėl pilietis A. Drižius taip mąsto, kad poelgis pagal įstatymą esąs provokacija, turėtų paaiškėti klausimų stadijoje. Dabar kol kas konstatuoju, kad p. A. Drižius skunde Teismui neneigia savo, kaip straipsnio autoriaus, kaltės ir atsakomybės, o neigia tik antrąją, UAB Laisvas laikraštis atsakomybę nurodydamas kitą ano meto leidėją UAB Šilo bitė ; jis nepasirašo ir neskundžia Teismo padaryto 2007 03 08 sprendimo kaip kaltu jame pripažintas autorius. Manau, kad dabar grįžus prie bylos, tiktų iš esmės peržiūrėti UAB, kurių savininkas ir vadovas yra A. Drižius, tarpusavio santykius ir atsakomybę, o nebesvarstyti autoriaus, kuris savo kaltės neneigia. Tačiau tai Teismo prerogatyva. Todėl galiu tik oficialiai pareikšti šį savo pageidavimą, kuriuo sutaupytume laiko; bet pateikiu požiūrį ir apie žurnalistą A. Drižių kaip vieną atsakovą trijuose asmenyse. Iš tų asmenų vienas yra fizinis, o du juridiniai; tarp šių pastarųjų tarsi pradėtas ginčas, ar atsako Šilo bitė, ar Laisvas laikraštis. Nuosekliau būtų, jeigu aiškintųsi tarpusavy ir skirtą baudą išsireikalautų, prireikus, regreso tvarka iš vienos p. A. Drižiaus kišenės į kitą. Kitaip, atrodo, tik piktnaudžiaujama teismu.
Dar turiu šį tą pasakyti ir iš esmės dėl teiginio, kad esu klastotojas, atseit, provokacijos tikslu pateikęs pasižadėjimo originalą (šį žodį rašant kabutėse). Kabutės čia reiškia, normaliai skaitant, ne ką kita kaip klastotę. Tai dar pabrėžiama žodeliu neva.
Betgi kai K. Prunskienė 1980 m. birželio 26 d. parašė ir pasirašė sutinkanti padėti KGB juos dominančiais klausimais ir pranešimus pasirašinėti Šatrijos vardu, tai muzikas V. Landsbergis nė nesapnavo, kad pasaulyje yra ekonomistė K. Prunskienė. Tad kaip jis galėjo provokuoti ar klastoti? Nebent dvasios pavidalu stovėjo už nugaros ir vedžiojo K. Prunskienės ranką iki tikro parašo ir datos: 1980.06.26. Taip ir įsivaizduoti, ir taip rašyti, kaip p. A. Drižius, yra absurdas. Be to piktavalis absurdas. Tačiau jeigu A. Drižius, užuot atsiprašęs, toliau laikysis šmeižiančio ir mano garbę pažeidžiančio teiginio, pageidausiu, kad teismas iškviestų liudyti anuometines ekspertes, du kartus identifikavusias pasižadėjimo rankraštį kaip tikrą ir vientisą, o jei dar rastų reikalinga skirtų naują ekspertizę.
Teismo prašau apginti teisingumą ir mano, kaip asmens ir politiko, garbę ir orumą. Konkreti teisingumo išraiška tai teismo skirtina bauda p. A. Drižiui ir jo leidiniui, kurį šiuo metu leidžia UAB Laisvas laikraštis, arba anuometiniam leidėjui UAB Šilo bitė, nes taip šią atsakomybę peradresuoja abiejų UAB savininkas ir vadovas A. Drižius. Taip būtų tinkamai įvertintas p. A. Drižiaus netinkamas ir baustinas elgesys, paskleidžiant masinės informacijos priemonėje melagingą žinią: dabar V. Landsbergiui, daugelį metų organizavusiam įvairias provokacijas prieš Kazimierą Prunskienę (prisiminkime, kas B. Gajauskui davė neva originalų dokumentą apie jos bendradarbiavimą su KGB), teks ir pačiam patirti visas šio fakto pasekmes.
Be abejo, prašau, kad garbingasis Teismas įpareigotų kurį nors atsakovą, kaip numato įstatymas, viešai paneigti šiuos teiginius, nes gera valia p. A. Drižius paneigimo ir atsiprašymo nepaskelbė.
© 2007 XXI amžius
|