|
Trupinių
trupiniai
Marija MACIJAUSKIENĖ
Sakoma, kad nė vieno duonos trupinio nevalia numesti
ant žemės, tad ir klausau senolių paliepimo. Žinoma, tai tik dygsniai,
peltakių fragmentai, tik prisiminimai, bet juos turiu pasakyti,
kad neišnyktų mūsų kultūrinis palikimas.
Rodos, galėtum sau ramiai darbuotis prie rašomojo
stalo, darže ar virtuvėje... Tačiau, kai išgirsti, kad to ar ano
(jau mirusio) meno, literatūros pasaulio žmogaus turtingiausias
archyvas nuvežamas į Grigiškes kaip makulatūra, pašiurpsti, kad
artimieji ar paveldėtojai drįsta taip sunaikinti mūsų paveldą. Ir
dar be autoriaus valios jo tekste prirašomi nebūti dalykai: tai
nusikaltimas ne tik autoriui, skaitytojui, taip sunaikinama ir teisybė.
Gal tai būna trečiojo ranka, kuri anuomet nerašydavo įsakymų, bet
jai privalėjai paklusti...
|
|
Reklama:
draugas ar priešas?
Viltė MIGONYTĖ
Reklamą rasime visur gatvėse, parduotuvėse,
televizijos ekranuose, visuomeniniame transporte, viešų ir privačių
įstaigų patalpose, pašto dėžutėse... Reklama pasitinka mus ankstų
rytą, kai skaitome laikraščius, geriame kavą, rengiamės dienos darbams...
Dieną baigiame irgi kartu su reklama prie televizoriaus ekrano,
taip atsipalaiduodami po įtemptos dienos ir nesąmoningai priimdami
visą mums televizijos kemšamą informaciją, nepajėgdami tam pasipriešinti.
Įvairios reklamos firmos, įmonės ar šios srities darbuotojai naudojasi
įvairiausiomis gudrybėmis, skatindami nukreipti vartotojo dėmesį
jiems naudinga linkme.
|