|
Reklama: draugas ar priešas?
Viltė MIGONYTĖ
Reklamą rasime visur gatvėse, parduotuvėse, televizijos ekranuose, visuomeniniame transporte, viešų ir privačių įstaigų patalpose, pašto dėžutėse... Reklama pasitinka mus ankstų rytą, kai skaitome laikraščius, geriame kavą, rengiamės dienos darbams... Dieną baigiame irgi kartu su reklama prie televizoriaus ekrano, taip atsipalaiduodami po įtemptos dienos ir nesąmoningai priimdami visą mums televizijos kemšamą informaciją, nepajėgdami tam pasipriešinti. Įvairios reklamos firmos, įmonės ar šios srities darbuotojai naudojasi įvairiausiomis gudrybėmis, skatindami nukreipti vartotojo dėmesį jiems naudinga linkme. Neretai reklaminė įtaiga naudojama ir parduotuvėse ramia, melancholiška muzika pirkėjo dėmesį mėginama nukreipti nuo realių tikslų (būtiniausių prekių pirkimo) į mažiau reikalingų, brangesnių prekių asortimentą. Prekės, kurioms taikomos nuolaidos arba yra nukainotos (išpardavimų metu), dažniausiai išdėliojamos parduotuvės gale, lentynose, esančiose ne akių lygyje. Pirkėjas, ieškodamas jam būtinų prekių, yra priverstas apžvelgti ir brangesnes, radijuje, televizijoje ir dažniausiai visuomenės susibūrimų vietose reklamuojamas prekes. Negana to, jog tokiu būdu pritraukiama nemažai pirkėjų, panašaus tipo įstaigos (prekybos centrai, privačios įmonės ir t.t.) reklamas mėto ir į mūsų pašto dėžutes, talpina įmonių paslaugų bukletuose, lankstinukuose ir panašaus pobūdžio brošiūrose. Vieni juridiniai asmenys (privačios įmonės ar įstaigos) save reklamuodami radijuje ar televizijoje bei savo reklamą talpindami gatvėse esančiuose stenduose, vykdo didelę finansinę investiciją, bet nepažeidžia fizinio asmens privačių teisių, mat pastarasis gali rinktis būti ar nebūti savo noru įtrauktam į reklamos pinkles. Kiti, ne tik vykdo psichologinį spaudimą, bet ir užkemša mūsų pašto dėžutes savo reklaminės kampanijos lankstinukais, tokiu būdu nepalikdami jokios galimybės rinktis ir apeiti esamą situaciją. Atlikus vagysčių statistikos tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad reklamų prikimštos pašto dėžutės, tampa nelauktų svečių apsilankymo tuščiuose namuose priežastimi. Pasirodo, reta kuri save reklamuojanti įmonė ar įstaiga yra sudariusi sutartį su pašto skyriumi, todėl galima būtų teigti, jog tokio tipo reklama ne tik pažeidžia privatumo teisę ir nusižengia moralinėms bei etinėms normoms, bet ir yra neteisėta, nes gali išprovokuoti nusikaltimus.
Žinoma, nereikia pamiršti ir teigiamos reklamos pusės. Reklama informuoja ir palengvina gyvenimą, suteikia žinių apie produktus, daiktus, galinčius palengvinti mūsų buitį, pasitarnauti darbo ir pramogų sferoje, formuoja konkurenciją, taip skatindama prekių ir jų gamybos proceso tobulėjimą, kainų mažinimą, kokybės gerinimą. Be reklamos neišgyventų komercinės televizijos, transliuojančios aktualiausias politikos, kultūros naujienas, naujausius filmus, pasaulinio masto įvykius, žymiausių atlikėjų koncertus. Tačiau ar visuomet ši reklamos pusė iš tiesų yra teigiama, ar netampa ji įkyria kasdienybės palydove? Ar pernelyg didelis informacijos kiekis, pasiekiantis mus reklamos pavidalu, nesibrauna į mūsų privatų gyvenimą?.. Įtaigus reklamos procesas, patrauklios pakuotės, skambūs žodžiai... Apie tai, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai reklama veikia mūsų kasdieninę veiklą, mąstymą, darbą, buitį, dažnai net nesusimąstome. Visgi, kas diktuoja taisykles ir numato reklamos (adresato) ir žmogaus (adresanto) kontakto rezultatą, baigtį, pasekmes? Nors ir yra įstatymas, teigiantis, jog juridinis asmuo neturi teisės reklamuoti savo įmonės, produkcijos ar paslaugų be fizinio asmens sutikimo, kad už tai numatyta bauda nuo 1000 iki 10 000 litų ir, kad kiekvienas juridinis asmuo privalo susipažinti su šiuo reklamos įstatymu. Tačiau ar visuomet jo paisoma?
Kaip ir kiekvienas reiškinys, reklama turi daug teigiamų ir neigiamų aspektų. Tačiau svarbiausias bet kurio proceso elementas ir jo centras yra žmogus. Reikėtų nepamiršti, jog kiekviena naujovė ar jos reklama turėtų tik lengvinti kiekvieno iš mūsų gyvenimą ir jokiu būtų neperžengti ar pažeisti privataus gyvenimo ribų.
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|