Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Meluočiau, jei sakyčiau, esą Kaune nėra korupcijos“

Gintaras VISOCKAS

Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas neneigia, jog Kauno mieste nėra korupcijos apraiškų. Tačiau jis įsitikinęs, jog kyšininkavimą galima pažaboti, tereikia visiems rimčiau žvelgti į savo pareigas. Tada Lietuva nebus, remiantis paskutiniais korupcijos žemėlapio duomenimis, tarp labiausiai korumpuotų šalių, sakykim, Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos Autoriaus nuotrauka

„Meluočiau, jei sakyčiau, esą Kaune nėra korupcijos“, – tokius žodžius ištarė Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas. R. Kaminskas – sociologas. Kauno medicinos universitete Filosofijos ir socialinių mokslų katedros docentas, priklauso Tėvynės sąjungai, laisvalaikiu domisi ir tarptautine politika, ir globalinėmis nacionalinio saugumo problemomis. Antikorupcijos komisijos pirmininku jis išrinktas 2007 metų gegužės pabaigoje. Susitikome su R. Kaminsku gruodžio 17 dieną Kauno savivaldybėje, kur buvo surengtas šiais metais paskutinis jo vadovaujamos komisijos posėdis.

Korupcijos Kaune daugėja

Posėdžio, į kurį pakvietė komisijos pirmininkas R. Kaminskas, būta išskirtinio. Jo metu sociologinių tyrimų kompanija „Factus“ susirinkusiuosius supažindino su neseniai atliktos apklausos, kuria buvo aiškintasi, ką kauniečiai mano apie korupcijos lygį mieste, rezultatais. Pasak kompanijos „Factus“ analitiko Kęstučio Tarnausko, galutiniai ir išsamūs apklausos duomenys bus paskelbti tik po Naujųjų metų, kadangi surinkti rezultatai dar yra analizuojami. Tačiau jau ir dabar galima daryti kai kurias ne itin linksmas išvadas: kauniečiai mano, jog korupcijos jų mieste po truputį daugėja. Mėnesį trukusios apklausos metu buvo kalbinti 1053 kauniečiai. Dauguma respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, be to, jų amžiaus vidurkis svyravo tarp 40 – 50 metų. Žodžiu, kalbinti aktyviausi, darbingiausi, labiausiai subrendę miesto gyventojai. Pasak analitiko K. Tarnausko, kalbintų kauniečių atsakymais nėra pagrindo netikėti, nors kai kurie iš jų, be abejo, galėjo į pateiktus klausimus atsakyti ne itin sąžiningai ir išsamiai. Taigi kauniečiai tvirtina, jog „situacija nėra gera ir nėra požymių, jog ji artimiausiu metu gerėtų“. Taip pat kauniečiai įsitikinę, jog Kaunas nėra labiausiai korumpuotas miestas. Iš jų atsakymų galima susidaryti vaizdą, jog panaši situacija, kauniečių akimis žvelgiant, egzistuoja ir kituose šalies miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. „Factus“ kompanijos surengta apklausa išryškino tendenciją, jog kyšininkavimas – visos Lietuvos, ne tik Kauno problema.

Kalti – visi be išimties

Atlikta apklausa labai įdomi dar ir tuo, kad ji atskleidė keletą tiek gerų, tiek blogų tendencijų, kurios greičiausiai būdingos visiems miestams. Pirma, korupcijos kauniečiai nelaiko pačia didžiausia, pačia rimčiausia problema. Jie įsitikinę, jog pasiturinčiai gyventi jiems trukdo visai kitos bėdos. Jie mato didesnių problemų, nei kyšius imantys valdininkai ar politikai. Aukštas korupcijos lygis jiems nėra pagrindinė priežastis, neleidžianti tvirčiau atsistoti ant kojų finansiškai. Antra, kauniečiai įsitikinę, jog dėl korupcijos kalta visa visuomenė – ne tik tarnautojai ir politikai, bet ir eiliniai mirtingieji, net ir pensininkai, sakykim, medikams į kišenes brukantys tegul ir nedidelius, bet vis dėlto neteisėtus finansinius atlygius. Taigi kalti ir tie, kurie duoda kyšius, ir tie, kurie ima. Sumos, duodamos tarnautojams ir politikams, nėra labai didelės – svyruoja nuo 50 iki kelių šimtų litų. Kauniečiai nepasisakė davę itin didelių kyšių, sakykim, 10 tūkstančių litų ar 10 tūkstančių eurų. Kauniečiai įsitikinę, jog korupciją mieste įmanoma pažaboti. Tačiau kol kas dauguma apklaustųjų pareiškė, jog duotų kyšį nedvejodami, jei pajustų, jog tarnautojas ar politikas už palankų sprendimą paprašytų neteisėto piniginio atlygio. Taip pat dauguma kauniečių prisipažino, jog nepraneštų nei antikorupcinei komisijai, nei Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), pamatę, kad duodamas kyšis. Išvydę tokį sandorį jie greičiausiai apsimestų nieko nematę arba nesupratę, jog įvyko nusikaltimas. Kauniečiai įsitikinę, jog labiausiai korumpuoti paties aukščiausio rango politikai ir valdininkai. Suprask, jie ima pačius didžiausius kyšius. Tačiau paklausti, kodėl jie taip įsitikinę, pareikšdavo, esą šią nuomonę susidarė skaitydami laikraščius ir žiūrėdami televiziją. (Beje, kauniečiai sutinka, kad žiniasklaidos atstovai – taip pat ne visada šventi.) Kauno miesto gyventojai taip pat mano, jog Kauno savivaldybė, vertinant labiausiai korumpuotas miesto valstybines įstaigas ir įmones, yra šeštojoje vietoje.

Komisijos darbas vertinamas palankiai

Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Kaminskas pareiškė, jog ši apklausa – labai svarbi ir labai vertinga. Jos išvadomis bei rekomendacijomis, išryškinančiomis silpniausias vietas, naudosis visos korupcijos problemas tiriančios institucijos. Tiek STT, tiek Seimo Antikorupcijos komisija, tiek universitetų ir aukštųjų mokyklų dėstytojai ir net studentai, rašantys diplominius darbus, kaip, kokiomis priemonėmis galima pažaboti korupciją. Ir jiems pravers surinktos žinios apie gyventojų požiūrį į korupciją. Paprašytas įvertinti komisijos, kuriai vadovauja, darbo rezultatus per paskutinįjį pusmetį, R. Kaminskas pabrėžė, jog komisijai jis vadovauja dar tik pusę metų, todėl jam būtų keblu pateikti itin išsamius vertinimus. Tačiau į kai ką jis galėtų atkreipti dėmesį, mat jo vadovaujama komisija jau buvo susirinkusi dešimt kartų. Jos darbo rezultatus norėtų vertinti palankiai. Ir tai – ne tik jo asmeninė nuomonė. Jis yra sulaukęs oficialaus rašto iš STT vadovybės, kuriame rašoma, jog „Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos veikla – viena iš geriausių visoje Lietuvoje“.

Būta įvairiausių nesusipratimų

Į klausimą, ar komisijai niekas netrukdo dirbti, jos vadovas R. Kaminskas atsakė, jog anksčiau, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi dirbo Arūnas Keserauskas, būta įvairiausių nesusipratimų. Sakykim, A. Keserausko direktoriavimo metu iš vidaus audito skyriaus buvo atleisti keli Antikorupcijos komisijos atstovai – Darius Makarevičius ir Raminta Jančiauskaitė. Atleisti visiškai nepaaiškinus atleidimo motyvų. Tiesiog atleido, ir baigtas kriukis. Taip pat buvo panaikinti net trys etatai, kuriuos užėmę pareigūnai dirbo korupcijos prevencijos srityje. Tos pareigybės buvo įsteigtos prie vidaus audito skyriaus remiantis STT analitikų rekomendacijomis. Kodėl taip elgėsi buvęs administracijos direktorius, Antikorupcijos komisijos vadovas teigė nežinąs, jis tik gali įtarti, jog atleistieji asmenys, matyt, pernelyg uoliai gilinosi į korupcijos problemas, o besigilindami galėjo aptikti rimtų pažeidimų. Todėl ir susilaukė buvusio direktoriaus spaudimo. Beje, dėl to, kad Antikorupcijos komisija taip pat nepalankiai vertino buvusio direktoriaus veiklą, subtilaus spaudimo susilaukė ir pats R. Kaminskas. Daugiausia iš savo partiečių. Mat A. Keserauskas ir R. Kaminskas priklauso tai pačiai partijai – konservatoriams. Taigi kai kurie Tėvynės sąjungos nariai mėgino atsargiai priekaištauti R. Kaminskui, esą jis per griežtas saviškiams. Žodžiu, kaltino, kad šis kritikuoja tik saviškius, nuošalyje palikdamas kitų partijų atstovus. Antikorupcijos komisijos vadovas R. Kaminskas su tokiais įtarimais nesutinka. Jo įsitikinimu, komisija niekam nedaro išimčių. Tokios pozicijos jis žada laikytis ir ateityje. „Dabar, kai administracijos direktoriumi paskirtas Vygantas Gudėnas, jokių problemų nebeliko, su naujuoju administracijos vadovu nesusipratimų nėra. Bent jau iki šios dienos“, – tvirtino Antikorupcijos komisijos vadovas R. Kaminskas.

Dariaus ir Girėno aerodromui iškilo pavojus

Po komisijos posėdžio R. Kaminskas sutiko išsamiau atsakyti į keletą „XXI amžiaus“ klausimų. Paprašytas išvardinti korupcijos prevencijos požiūriu įtartiniausius sandorius, jis pažymėjo vadinamuosius nesusipratimus dėl Fredos miestelio sutvarkymo bei Dariaus ir Girėno aerodromo ateities. Fredos miestelio gatvės buvo sutvarkytos už savivaldybės lėšas. Bet dabar atsirado kai kurių faktų, kurie leidžia įtarti, jog pinigai už gatvių remontus galėjo būti surinkti ir iš gyventojų. Panašių problemų esama ir dėl vienos bendrovės, kuriai pavyko su savivaldybe pasirašyti... savivaldybei nepalankią sutartį, kurioje nebuvo nurodyta, kada konkrečiai įmonė privalo užbaigti statybos ir remonto darbus. Be to, norėta gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų, bet viešųjų pirkimų konkursas taip ir nebuvo surengtas. Įtartini ir Dariaus ir Girėno aerodromo pertvarkymo planai, kuriuos, beje, kuravo buvęs administracijos direktorius A. Keserauskas. Pasak Antikorupcijos komisijos pirmininko R. Kaminsko, buvęs administracijos direktorius su kai kuriomis privačiomis firmomis galėjo būti sutaręs dėl esminių aerodromo rekonstrukcijos planų. Jei tie planai būtų įgyvendinti, aerodromo Kaunas šiandien greičiausiai jau nebeturėtų, nes toje vietoje ruoštasi įrengti sporto aikštynus. „Tokios idėjos – aerodromą naikinti ir jo vietoje kurti visai kitokios paskirties objektą – visiškai atsisakyti negalima. Bet kodėl aerodromą paversti sporto aikšte planuota taip tyliai, kad apie tokius planus nieko neįtarė mūsų aviatoriai, be to, nelaukiant specialiojo teritorijos plano patvirtinimo?“ – retoriškai svarstė Antikorupcijos komisijai vadovaujantis R. Kaminskas.

Daug triukšmo dėl troleibusų

Problemų esama ir dėl pertvarkos troleibusų įmonėje „Autrolis“. Jos vadovu paskirtas Alvydas Gineitas, praeityje turėjęs vieną VTEK nuobaudą. Neseniai VTEK yra pareiškusi, jog šis asmuo, dirbdamas valstybinėje įstaigoje, supainiojo privačius ir valstybės interesus. Pats A. Gineitas iš dalies pripažįsta klaidą, jog dalyvavo balsuojant dėl vienos įmonės, kuri priklausė jo artimiesiems, likimo. Nors jis balsavo už sprendimą, nepalankų tai įmonei, VTEK vis tiek tokiame elgesyje įžvelgė negražių motyvų. Todėl kai kurie politikai reikalauja, kad A. Gineitui nebūtų leista vadovauti Kauno troleibusų parką administruojančiai įmonei. Tačiau A. Gineitas – puikus vadybininkas, ėmęsis iš pagrindų reformuoti įmonę, todėl atleistieji arba atleidžiami darbuotojai, kurių veikla jam kėlė didelių abejonių, sukilo prieš naująjį vadovą ir jį stengiasi bet kokia kaina išstumti. O besistengdami išstumti surado silpnąją jo vietą – tą nelemtą VTEK nuobaudą, už kurią, remiantis dabartiniais įstatymais, jis negalįs mažiausiai vienerius metus užimti vadovaujančio posto valstybinėje tarnyboje. Dar viena iškalbinga detalė – kai kurie atleistieji arba numatomi atleisti senieji darbuotojai priklauso Socialdemokratų partijai. Todėl priekaištų čia susilaukia visi konservatorių partijai priklausantys politikai, pradedant meru ir baigiant Antikorupcijos komisija. Jiems prikaišiojama, kad „Autrolis“ atsidūrė nepatikimose rankose.

Spauda mažai domisi korupcija

Kauno spauda korupcijos problemomis nelinkusi rimtai domėtis. Antikorupcijos komisija žiniasklaidai pateikia visą informaciją apie nelegalius finansinius mokėjimus, kviečiasi į visus savo posėdžius, rengia spaudos konferencijas. Komisijos rengiami posėdžiai visuomet atviri, juose gali dalyvauti bet kas, tačiau Kauno miesto ir rajono laikraščiai, R. Kaminsko žodžiais tariant, neskuba visuomenės informuoti apie komisijos veiklą. Žurnalistai laukia tik skandalų, sensacijų. Galima spėti, jog kai kurie žurnalistai net gauna atlygį iš kai kurių politikų ar verslo grupuočių, kad tylėtų arba į viešumą keltų tik tuos dalykus, kurie naudingi kyšius imantiems politikams ar kyšius duodantiems verslininkams. Spaudimas iš žiniasklaidos, kartais labai subtilus, jaučiamas nuolat. „Jei žiniasklaida remia politiką, laikraščio puslapiuose bus paskelbta įspūdinga, graži to veikėjo nuotrauka. Jei žiniasklaida politiko nemėgsta, tai puslapiuose publikuojama tik negraži jo nuotrauka“, – apie žiniasklaidos tendencingumus pasakojo Antikorupcijos komisijos vadovas R. Kaminskas. Jis neslėpė, kad komisijos vadovybė daro kruopščią spaudoje pasirodančių publikacijų antikorupcine tema analizę, ir išvados, padarytos analizuojant, gretinant įvairius rašinius, leidžia įtarti, jog ir žurnalistai bei leidinių vadovai gali aktyviai dalyvauti „šiuose žaidimuose“. Ir tie žaidimai rodo, kad žiniasklaidai tiesa ne visuomet rūpi. Štai tik „Laikinosios sostinės“ publikacijų analizė byloja, jog apie buvusį administracijos vadovą A. Keserauską žymiai daugiau ir žymiai palankiau rašyta nei apie naująjį Kauno merą ar Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklą. Apie komisijos veiklą labai menkai informuojama – tarsi ji visai nedirbtų. O jei pasakojama apie merą, tai daugiau skeptiškai, pajuokiant, pasišaipant. „Kai kuriems leidiniams niekaip neįtiksi“, – apgailestavo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Kaminskas.

© 2007 „XXI amžius“