|
Žmonės
pagal Dievo širdį
Prieš keletą metų Marijampolėje, Šv. arkangelo
Mykolo Bazilikoje turėjau sutvarkyti dvasinius reikalus. Viskas
labai nesisekė, buvo daug trukdžių. Tada mane tarsi kas nuvedė prie
Palaimintojo J. Matulaičio altoriaus, kur aš labai nuoširdžiai pasimeldžiau
ir paprašiau pagalbos. Paskui mane lydėjo sėkmė. Atsisveikinant
vyskupas emeritas J. Žemaitis man padovanojo knygelę ,,Palaimintasis
Jurgis Matulaitis. Nuo tada vis labiau ėmiau domėtis J. Matulaičio
gyvenimu, jo asmenybe.
|
|
Ar
esam geri katalikai?
Lietuvių liaudies patarlė sako: Niekad neišsižadėk
lazdos, ubago terbos ir tiurmos... Nes nežinome nė vienas, kas
mūsų laukia. Juo labiau negalima pasmerkti žmogaus, priešingai
reikia stengtis jam padėti. Štai žmogus gyvena daugiabutyje, tarp
žmonių. Vandens nėra, elektros nėra, dujų nėra, šilumos irgi nėra
gal tik nelyja ant galvos. Ir kad bent kas pasidomėtų juo, paklaustų,
ar jis gėrė arbatos, ar jis pavalgė šiandien? Niekam nesvarbu
kiekvienas rūpinasi savimi, savo šeima. O kaimynė tiesiai šviesiai
pasako, kad ne svetimi turi galvoti, ką jis valgys, o tikra sesuo
ir brolis, kuriems, beje, jis nė motais. Ir apskritai daug kas pasako,
kad gėda yra turėti tokį brolį.
|