Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Prieš 400 metų Šiluvoje pasakyti Švč. Mergelės Marijos žodžiai skatina budėti

Kalėdinis laiškas Kauno arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams

Šių metų šv. Kalėdas švenčiame ruošdamiesi ateinančiais metais paminėti Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ąsias metines. Anuomet Švč. Mergelės Marijos pasakyti žodžiai skatina budėti, kad mūsų santykis su Dievo Sūnumi būtų kupinas nuoširdžiausios pagarbos ir kad jo nenustelbtų kasdieniai rūpesčiai. Pirmieji pasiruošimo metai akivaizdžiai parodė, kaip galingai Dievo Motina Marija gali prakalbėti ir į šiandienio žmogaus širdį. Šiluvos Dievo Motinos paveikslo piligriminė kelionė per parapijas, Eucharistiniai kongresai ir šventės, piligriminės kelionės į Šiluvą paskatino daugelį tikinčiųjų atsiverti Dievo malonės veikimui.

Apsireiškimo Šiluvoje metu Dievo Motina pro ašaras skundėsi, kad čia buvo garbinamas Jos Sūnus, o dabar tik ariama ir sėjama. Dangaus žinia buvo skirta ne tik ano meto Lietuvos žmonėms, kad šie Dievo Sūnų priimtų tikėjimu ir garbintų Jį krikščionišku gyvenimu. Marijos skundas beldžiasi ir į mūsų širdis, kviesdamas atsiverti Evangelijos šviesai.

Prieš 1000 metų šv. Brunonas atnešė Evangelijos žinią į baltų žemes, bet jos tolimesnį plitimą sustabdė šio misionieriaus vyskupo kankinystė. Reikėjo dar beveik 400 metų, kol Lietuva įsijungė į krikščioniškų Europos tautų šeimą. Tačiau ir po Lietuvos krikšto žmonių nuodėmės, ypač konfesinės nesantaikos, kliudė lietuviams pasinaudoti palaimingais Gerosios Naujienos vaisiais. Anuomet Šiluvos žinia buvo Dievo gailestingumo žinia, perduota Jėzaus Motinos lūpomis, kuri ypač buvo svarbi tiek sumaiščių pilname septynioliktajame amžiuje, tiek visais sunkiais mūsų krašto istorijos laikotarpiais.

Viltingais, bet tragiškais 1991 metais per Šilinių atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius paaukojo Lietuvą Nekalčiausiai Marijos Širdžiai ir meldė jos globos mūsų Tėvynei, išsivadavusiai iš sunkios priespaudos ir pradėjusiai eiti atgimimo keliu. Anuomet jis priminė Galilėjos Kanos stebuklą, įvykusį tarpininkaujant Dievo Sūnaus Motinai Marijai, ir kvietė pasitikėti Jos užtarimu ir Jos Sūnaus pagalba.

Po dviejų metų, lankydamasis Šiluvoje, Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II priminė skaudžią demokratinių Europos šalių patirtį, kai buvo nekreipiama dėmesio į evangelines vertybes ir kvietė nenuklysti į religinio abejingumo ir pragmatizmo pelkę. Popiežius kalbėjo: „Bažnyčia žvelgia į Mariją, kurioje mato Motiną ir Pavyzdį. Į Mariją šiuo reikšmingu savo istorijos metu su pasitikėjimu gali žvelgti ir Lietuva. Švenčiausioji Mergelė žino tikruosius ir svarbiausius naujam gyvenimui atgimusios Tautos rūpesčius. Kaip Kanos vestuvių dieną, taip ir dabar ji mus kreipia į Kristų: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5)“.

Ir Kanoje, ir Šiluvoje matome motinišką Marijos rūpestį ir girdime kvietimą klausyti Jos Sūnaus. Klusnumas Dievui visuomet reiškia, kad žmogus Aukščiausiojo valią stato aukščiau savo egoizmo ir tokiu būdu tobulai garbina Dievą. Anuometinės, o ypač dabartinės žmonių pastangos kuo daugiau turėti ir viską sau leisti, Dievo Motinos žodžiais tariant, tėra tik tuščias arimas ir sėja, nežadanti atnešti palaimingų vaisių.

Po septyniolikos Nepriklausomybės metų mes dejuojame dėl valdininkų korupcijos, degraduojančių šeimų, savižudybių ir alkoholizmo. Per kiekvienus rinkimus mums prisistato vis nauji gelbėtojai, kuriais greitai nusiviliame, nes vis pakartojame Marijos Šiluvoje primintą, tačiau žmonių nuolat daromą klaidą, visą dėmesį sutelkdami į savo rankų ir proto darbus, bet užmiršdami pareigą nusilenkti Gelbėtojui Jėzui Kristui.

Šiluvoje Marija priminė, kad reikia atsigręžti į jos Sūnų. Atsigręžti į Kristų – tai gyventi ir mylėti panašiai kaip gyveno ir mylėjo Marijos ir Dievo Sūnus. Prikaltas ant kryžiaus Jėzus apreiškė begalinę meilę žmonijai, o Eucharistijos slėpinyje jis leidžia nuolat pasinaudoti tos meilės vaisiais. Todėl per Kryžių ir Eucharistiją mes labiausiai prisiliečiame prie dieviškos Jėzaus Širdies ir patiriame Jos gailestingumą. Apdovanoti iš aukštybių, mes privalome nešti Dievo gailestingumą į savo aplinką ir kviesti visus žmones patirti, kaip saugu ir gera gyventi vienybėje su Jėzumi Kristumi.

Siekdamas Dievo Motinos Marijos raginimą atsigręžti į Jos Sūnų padaryti dar labiau girdimą, skelbiu 2008 metus Šiluvos Dievo Motinos metais. Viliuosi, kad paskutinieji metai prieš Šiluvos Jubiliejų subrandins dar gražesnių dvasinių vaisių. Kviečiu kunigus dar uoliau skelbti Evangeliją ir raginti žmones labiau atsigręžti į Jėzų, gyvenantį tarp mūsų Eucharistijos slėpinyje, o pasauliečius, ypač jaunimą ir šeimas, kviečiu dar labiau atsiverti išganingajai Evangelijos žiniai.

Sveikindamas kunigus, vienuolius ir pasauliečius Kristaus Gimimo šventės proga, linkiu visiems tikrojo džiaugsmo ir tikros ramybės, kurią gali duoti tik Kristus. Popiežius Benediktas XVI sako, kad mes esame išgelbėti viltimi, kurią į žemę atnešė Jėzus Kristus ir su kuria mes, tikintieji, nugalime visus sunkumus. Linkiu visiems su šia viltimi pasitikti ateinančius metus ir būti gerais Kristaus liudytojais šių dienų pasaulyje.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

© 2007 „XXI amžius“