Gyvasis Meilės Šaltinis
Šiaulių vyskupo kalėdinis sveikinimas
Štai aš skelbiu jums didį
džiaugsmą:
šiandien jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats
Mesijas
(Lk 2,10-11).
Brangieji, šiais džiugiais angelo žodžiais noriu
pakviesti visus prie tikrojo Meilės šaltinio gimusio Kūdikėlio
Jėzaus. Jis taip priartėja prie mūsų, kad apaštalas Jonas sušunka:
Ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos
lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį (1 Jn 1,1). Tačiau ne
kartą, brangieji, esame per daug išpuikę, kad silpname kūdikyje
pamatytume Dievą. Todėl Jėzus ateina kaip kūdikis, kad išrautų puikybės
daigus ir padarytų mus reginčiais žmonėmis.
Tad leiskime šios dienos džiaugsmui skverbtis į mūsų širdis, o ženklas, jog išmokome regėti ir girdėti Jo žodžius, yra Kalėdos, kurios veda mus prie amžinosios Meilės šaltinio ir Gyvybės medžio vaisių, kuriuos skindami sugrįžtame namo kupinomis džiaugsmo širdimis.
Kalėdos mus kviečia į tikrosios ramybės tylą, kad atkurtume savyje vidinę tvarką, pajustume amžinybės dvelksmą, išgirstume Viešpaties meilės žodžius ir vaikščiotume tiesos šviesoje, nes didžiausias žmonių vargas kyla ne dėl materialinių trūkumų, bet dėl to, kad žmogus pasaulio triukšme nebegirdi Dievo balso.
Yra žmonių, gyvenančių nuolatinėje įtampoje. Jie dažnai priešinasi Dievui ir bėga nuo to, kur Jis kviečia ir ko reikalauja. Todėl ne kartą patiria liūdesį, baimę ir nepasitikėjimą. Mus visus mylintis Dievas drąsina Šventosios Kotrynos Sienietės žodžiais: Kodėl nepasitiki manimi, savuoju Kūrėju? Kodėl pasikliauji savimi? Juk aš esu toks galingas, kad tave išgelbėčiau, toks išmintingas, kad apšviesčiau tavo išminties akį, esu toks gailestingas, kad suteikčiau ko reikia tavo išganymui. Atrodo, kad netiki, jog esu grožio pilnatvė ir galiu tave padaryti gražų. Rodos, bijaisi, kad neturėsiu duonos tave pamaitinti ar drabužio aprengti tave (Dialogas, 140 sk.).
Atėjo laikas, brangieji, sugrįžti prie tikrosios Meilės. Dievas trokšta, kad kiekvieno žmogaus širdyje liepsnotų tikėjimo ir meilės ugnis. Juk mylėti kitą žmogų tai dovanoti jam Kristų. Tiek mylime kitus, kiek patys atsiveriame Dievui, kiek siekiame šventumo, kiek leidžiame mumyse gyventi Kristui. Jeigu nėra vidinio gyvenimo, jeigu neauga mumyse tikėjimas ir Dievo meilė, mes savo aplinkiniams tampame dvasiniais vagimis. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II yra pasakęs: Šventojoje Komunijoje ne tiek mes priimame Viešpatį, kiek Jis priima mus tokius, kokie esame. Priima, vadinasi, pripažįsta ir myli. Jis trokšta, kad mylėdami Jo valią siektume gėrio pasaulyje ir jį atnaujintume Kristuje.
Džiugių šventų Kalėdų ir kupinų meilės bei gerumo Naujųjų metų.
Iš širdies Jus visus laiminu. Jūsų vyskupas
Eugenijus Bartulis
© 2007 XXI amžius
|