Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Žmonės pagal Dievo širdį

Prieš keletą metų Marijampolėje, Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje turėjau sutvarkyti dvasinius reikalus. Viskas labai nesisekė, buvo daug trukdžių. Tada mane tarsi kas nuvedė prie Palaimintojo J. Matulaičio altoriaus, kur aš labai nuoširdžiai pasimeldžiau ir paprašiau pagalbos. Paskui mane lydėjo sėkmė. Atsisveikinant vyskupas emeritas J. Žemaitis man padovanojo knygelę ,,Palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Nuo tada vis labiau ėmiau domėtis J. Matulaičio gyvenimu, jo asmenybe.

Sausio 27 dieną dalyvaudama Palaimintojo Jurgio Matulaičio mirties – gimimo dangui 80-mečio minėjime Marijampolėje išgirdau įdomių pasakojimų apie Palaimintąjį, apie tai, kad jo gyvenimo ir tarnystės kryžius buvo labai nelengvas ir tik Dievo Dvasia suteikė jėgų įvykdyti savo misiją žemėje, atlikti tai, ko jis prašė Dievo: ,,Duok, Dieve, kad sudegčiau, kaip ta žvakė ant altoriaus, nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai“.

Liepos 8 dieną meldžiausi Marijampolėje vykusiuose jubiliejiniuose Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaiduose, skirtuose iškilmingai paminėti jo paskelbimo Palaimintuoju 20-metį. Ši diena buvo skirta Marijos legionui. Jos moto iš Palaimintojo „Užrašų“ – Priimk mus, Motina mūsų, dėl vardo, kurį nešiojam. Marijonų gimnazijos absolventas, kun. teol. lic.Vaclovas Aliulis konferencijoje skaitė pranešimą ir sakė homiliją apie tai, kad Palaimintojo J. Matulaičio žodžiai mums primena jo meilę Švč. M. Marijai, meilę vargo žmonėms ir meilę Bažnyčiai. Jie man taip pat padėjo labiau pasitikėti Marijos ir Jėzaus meile.

Po šv. Mišių, adoracijos ir agapės su gausiu būriu maldininkų vykau į Lūginę – Palaimintojo tėviškės koplyčią. Čia, vadovaujant seseriai Viktorijai, tyloje ir susitelkimo maldoje asmeniškai iki ašarų, iki širdies gelmių išgyvenau ypatingą artumą su juo ir gavau dvasinį pastiprinimą savo apaštalavimo darbams.

Ypač daug Dievo malonių patyriau dalyvaudama Palaimintojo pamokoje – rekolekcijose ,,Žmonės pagal Dievo širdį“, kurios vyko spalio 5 – 7 dienomis Vilniuje, Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų Šv. Kryžiaus namuose. Į rekolekcijas buvo pakviesti Pal. J. Matulaičio draugijos veiklieji nariai, taip pat besidomintys šios draugijos veikla. Renginyje dalyvavo Alytaus, Rumbonių, Šakių, Leipalingio, Lazdijų, Lentvario, Bartninkų, Marijampolės parapijų, Pilnų namų bendruomenės atstovai. Rekolekcijas vedė s. Viktorija Plečkaitytė, MVS, ir kun. Andrius Šidlauskas, MIC.

,,Žmonės pagal Dievo širdį“ – tai savaitgalis, skirtas pabūti su savimi, su Jėzumi ir mokytis iš Pal. Jurgio Matulaičio būti žmogumi pagal Dievo širdį... Taip buvo įrašyta renginio programoje. Pirmąjį vakarą daugiau laiko buvo skirta susipažinimui ir prisistatymui. Pasidalijus mintimis apie tylos reikšmę maldai ir tikram susitikimui su Viešpačiu, visiems dalyviams buvo išdalytos knygelės – dienoraščiai, kuriuose sužymėti puslapiai su skirtingų pavadinimų penkiais maldos žingsniais. Šeštadienį, per ryto maldą, visi rekolekcijų dalyviai atsiliepėme į Kristaus raginimą ir pasiėmėme Jo mums paskirtą akmenėlį. Man buvo išrašyti žodžiai: ,,Sek paskui mane!“ (Mt 8, 22). Beje, šiuos žodžius iš Kristaus gavau jau antrą kartą... Pirmąjį žingsnį – pažintį su rekolekcijų vadovu Pal. J. Matulaičiu, vaizdais ir mintimis padėjo žengti sesuo Viktorija. Jos pasakojimą apie Palaimintojo gyvenimą jau buvau girdėjusi Lazdijuose per Stasio Ylos knygos ,,Jurgis Matulaitis“ pristatymą. (Jai tada talkino Marijonų informacijos centro darbuotojas Vitas, kuris ir paragino mūsų parapijoje įkurti draugiją.) Panaudodama paties Pal. J. Matulaičio mintis, sesuo rekolekcijų dalyviams pristatė arkivyskupo nueitą gyvenimo kelią šventėjimo link. ,,Nežibės žiburys, jei nebus jame žibalo“, – šiais Palaimintojo žodžiais sesuo Viktorija kvietė ir mus pripildyti širdis ,,žibalo“ ir kasdienybėje mokytis sekti žmogumi, kuris labiausiai mums priimtinas pagal gyvenimo laiką, vietą, tautiškumą, jausmus ir išgyvenimus mylėti artimą, o blogį nugalėti gerumu. Sesuo Viktorija akcentavo tris svarbiausias Palaimintojo Jurgio gyvenimo linijas: kryžių, garbės skonį ir Dievo vaiko kelią. Ji taip pat papasakojo, kaip įsikūrė Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija. 2003 metais sesuo Ignė kartu su autore parapijose pristatinėjo G. Adomaitytės knygą ,,Kelio dulkės. Baltos rožės“ apie Jurgį Matulaitį. Jai lankantis Kazlų Rūdoje, buvo pasėtas pirmasis grūdas, ten, tuometinio klebono kun. Tado Valliano iniciatyva, susibūrė pirmasis Pal. Jurgio Matulaičio draugijos skyrius. Patarimais ir įžvalgomis Kazlų Rūdos aktyviesiems talkino s. Danutė. Gero pavyzdžio paskatinta, draugijos veikla susidomėjo ir Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos parapija ir jos klebonas, o jais greitai pasekė Rumbonių parapijiečiai. Prieš keletą mėnesių draugijos skyrius susibūrė Panaroje, Pilnų namų bendruomenės brolių prieglobstyje.

Antrą maldos žingsnį ,,Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas“ ėjome taip pat kartu su s. Viktorija. Vėl keliavome per Palaimintojo gyvenimą vaizdais ir mintimis. Čia mus lydėjo arkivyskupo šūkis: ,,Dievas tebūna viduriu viso mano gyvenimo“. Palaimintasis labai gerai žinojo Šventąjį Raštą, jo ,,Užrašai“ remiasi šios Knygos apmąstymais ir citatomis. Ypač J. Matulaičiui artimi šv. Pauliaus laiškai. ,,Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas“ (1Tes 4, 3). Sesuo Viktorija pabrėžė, kad šventas yra tik vienas Dievas, tačiau šventėjimo keliu galime eiti kiekvienas, jei tik leisime Dievui būti mumyse, daryti mus tokius, kokius Jis nori mus matyti. Man atrodė, kad Palaimintasis patartų ypač įsiklausyti į jo žodžius: „Ne nuo kitų peikimo, niekinimo ir žeminimo reikia pradėti Kristuje atnaujinimo darbas, bet nuo įėjimo į patį save, nuo gilesnio įsižiūrėjimo į savo gyvenimą ir pasielgimą...“

Šiandieniniame gyvenime mes praradome ašį – Dievą. Pasidarė svarbiau ,,turėti ir galėti“. Kai ieškom tik materialinių tikslų, prarandame ramybę, dažnai puolame į depresiją. Sesuo Viktorija kartu su Palaimintuoju ragino mus: ,,Kiekvienas tegu visuomet stato pirmoje vietoje savo šventėjimą ir tobulėjimą, nes ,,tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas“.

Po pietų vaikščiojome po Vilnių, kuriame dirbo, meldėsi, gyveno bei išgyveno prieštaringiausius jausmus Palaimintasis Jurgis. Mūsų vedlė buvo sesuo Viktorija. Jai talkino kitos vargdienių seserys. Per ištraukas, per mintis, kurias mums perteikė vienuolė, dar labiau pajutome Palaimintojo ramybę, meilę ir aukojimąsi Dievui, jo kryžiaus naštą einant šventėjimo link.

Trečias maldos žingsnis – konferencija ,,Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai“. Ją vedė Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC. Toliau mus lydėjo Palaimintojo šūkis ,,Nugalėk blogį gerumu“. Kunigas skaitė ištraukas iš Šventojo Rašto (Iz 6, 1–10 ir Lk 5, 8 – 11), lygino žmogaus menkumą ir Dievo galybę. Nepaisant to, kad ir Izaijas, ir Petras laikė save nieko vertais, bet patyrė iš Dievo didžiausią malonę ir sekė paskui Jį. Pagal Dievo planą šventas yra tas, kurį Jis išrinko ir išteisino. Po Krikšto žmogus yra pats švenčiausias. Pašvenčiamoji malonė ateina per Krikštą. Kunigas ragino nesupainioti tikslo su priemonėmis. Geros savybės – priemonės, o tikslas yra Dievas, nes Jis, esantis mumyse, daro mus šventais. Visi esame nuodėmingi iki kaulo smegenų gelmės. Dievas mus perkeičia per sakramentus: Krikštą, Išpažintį, Šv. Komuniją. Jeigu turime Dievą širdyje – iš to išplaukia visa krikščioniška moralė. Palaimintasis Jurgis rašė: ,,Jei tik iš vienos pusės mes tikrai ieškosime Dievo, o iš antros pusės visiškai būsime pasidavę Dievo valiai, tai, be abejo, Viešpats Dievas prie visko mus prives... Šventieji irgi priėjo prie tobulybės aukštybių ir prie tų didelių darbų, kuriais mes stebimės, ne kokiu nors nepaprastu būdu, bet savo paprastus užsiėmimus atlikdami nepaprastai iš atžvilgio į intenciją, būdą, stropumą“.

Pasibaigus konferencijai, koplytėlėje vyko Švč. Sakramento adoracija. Pasirengėme Sutaikinimo sakramentui. Atskiruose kambariuose kunigai klausė išpažinčių, asmeniškai patarė įvairiais gyvenimo klausimais, vyko nuoširdus dvasinis bendravimas.

Sekmadienį po ryto maldos ir pusryčių daug drąsiau žengėme ketvirtąjį maldos žingsnį ,,Sustiprink mūsų tikėjimą“. Iš Evangelijos pagal Luką (Lk 17, 5 – 10) rinkomės žodžius, kurie mums atrodė reikalingiausi, klćusėme ir klaüsėme, ką Viešpats tuo ar kitu žodžiu norėjo mums pasakyti. Po to dalyvavome šv. Mišių aukoje. Jas aukojo kun. A. Šidlauskas, MIC, jam patarnavo Pilnų namų bendruomenės broliai. Homiliją taip pat sakė kun. Andrius. Atsiliepdamas į sekmadienio Evangelijos žodžius, jis ragino mus: ,,Nebijok! Jei su tikėjimu prašysime, tai ir gausime“. Turime nebijoti kartais priimti ir drastišką sprendimą – iš savęs išrauti ir sudeginti džiūstantį medį. Viešpats mus ragina tai daryti ne savo jėgom, bet Jam pavesti, juo pasitikėti.

Po šv. Mišių priartėjome prie paskutinio maldos žingsnio – įžvalgų, pasidalinimo ir padėkos rato. Skaitėme Pal. Jurgio Matulaičio laišką. Jo ištrauka mane sugrąžino į kasdienybę ir apibendrino paprastą tiesą: ,,...Nesistebėkite, kad gal ir Jums ne viskas taip gyvenime klojas, kaip norėtume... Laikykitės Dievo, pasitikėkite Juo, tarnaukite Jam ištikimai, mylėkite Jį kaskart daugiau, o Viešpats Dievas visa ką pakreips gerojon pusėn“.

Po kiekvieno maldos žingsnio kartu stebėjome, skaitėme, tyloje svarstėme, ieškojome, rašėme Viešpačiui laišką, dalijomės išgyvenimais ir potyriais. Tai buvo puikios dvasingumo pamokos. Renginio pabaigoje s. Viktorija ir Vitas supažindino su Palaimintojo J. Matulaičio draugijos nuostatų projektu, visas būrelis dalijosi mintimis, kaip skatinti jau veikiančių skyrių veiklą ir nuo ko pradėti tiems, kurie norėtų suburti draugijos skyrių savo artumoje.

Palaimintojo Jurgio pirmajame ganytojiškame laiške, rašytame 1919 metais, žodžius „Ir jūs drąsiai ženkite į priekį, kovodami dėl geresnės ateities ir laimingesnio rytojaus… apsišarvoję tikėjimo ir meilės ginklu“ jau išgirdo Leipalingio, Lazdijų, Šakių parapijų tikintieji. Šiose parapijose įvyko draugijos steigiamieji susirinkimai. Iniciatyvinės grupės kuriasi ir Marijampolėje.

Alvyra Grėbliūnienė

Lazdijai

© 2007 „XXI amžius“