Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Amžina ir nemari Zapyškio gotika

Antanas Vaičius,

kraštotyrininkas

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 1912 metais

Zapyškio gotika. 2000 m.

Nesi tu auksinė bazilika Romos,
Nesi tu graži Notre Dame de Paris.
Tu mažytė, apirus, sena bažnytėlė,
O esi amžina, o esi nemari.

M.M. Slavėnienė

Kairiajame Nemuno krante, Zapyškyje, stovi sena gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai brangus ir vertingas XVI amžiaus lietuviškos gotikos paminklas, iškentęs amžių negandas, karus ir potvynius. Amžių legendos byloja, esą toje vietoje, kur šiandien driekiasi plačios Zapyškio lankos, tolimojoje praeityje buvo senovės lietuvių šventykla su akmens aukuru.

Įvedus katalikybę, romuva buvo išgriauta ir toje vietoje pastatyta bažnyčia. Anot šio romantiško pasakojimo, Zapyškio bažnyčia, pastatyta XIV amžiaus pabaigoje, yra viena seniausių bažnyčių mūsų krašte. Ją galima vadinti Lietuvos bažnyčių motina.

Padavimai lieka padavimais, o istorijos šaltiniai tvirtina, kad bažnyčia pastatyta 1578-aisiais, o statybos fundatorius buvo to meto Zapyškio valdytojas Povilas Sapiega. Tačiau yra teiginių, kad gotikinė Šv. Jono bažnyčia galėjo būti pastatyta ar pradėta statyti 1530 metais, kai ši vietovė priklausė Elzbietai Sapiegienei-Astikienei.

Dailininko A. Preiso, 1924 metais tyrinėjusio Zapyškio Šv. Jono bažnyčią, žiniomis, šioje šventovėje 1562 metais palaidota Paštuvos dvaro savininkė. Tai pirmas Zapyškio bažnyčios paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

1795-aisiais sudarytame Zapyškio dokumentų sąraše, tuo metu buvusiame Žemaičių kapitulos archyve, pirmasis dokumentas datuojamas 1578 m. sausio 2 d. ir vadinamas Zapyškio ir Gelgaudiškio bažnyčių fundacija. Kun. dr. Jonas Totoraitis knygoje „Sūduvos–Suvalkijos istorija“ (I d., p. 634) rašo, kad Povilas Sapiega Zapyškyje ir Gelgaudiškyje pastatė bažnyčią ir užrašė jai fundaciją. 1578 metais Lietuvos katalikų bažnyčių žinyne rašoma, kad 1578 metais Zapyškio bažnyčiai dovanota žemės. Todėl tikėtina, kad tikrasis Zapyškio Šv. Jono bažnyčios fundatorius yra Povilas Sapiega, kuris Zapyškį valdė nuo 1555 iki 1579 m.etų

Ilgą laiką bažnyčioje, šalia didžiojo altoriaus, kabojo lenta, kurioje lotyniškai buvo įrašyta, kad Povilas Sapiega yra šios bažnyčios fundatorius, o naujasis Zapyškio valdytojas Aleksandras Masalskis 1632 metais bažnyčiai skyrė naują dotaciją. Lentoje buvo pažymėta, kad Žemaičių vyskupas Jonas Jeronimas Kristupas Kiršenšteinas konsekravo šią bažnyčią (pirmą kartą bažnyčią konsekravo 1666 metais Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas). Iki 1794-ųjų Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia priklausė Žemaičių vyskupijai.

Nors bėgant amžiams bažnyčia daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol ji laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje. Bažnyčioje išliko būdingiausi gotikos bruožai: artima kvadratui vienanarė erdvė, masyvumas, dominuojantis aukštas dvišlaitis raudonas stogas su kukliais puošybiniais elementais. Zapyškio bažnyčia bebokštė, su žemesne presbiterija, kuri užsibaigia trisiene apsida. Fasade dominuoja aukštas trikampis frontonas, suskaidytas trimis eilėmis stačiakampių ir smailiaarkių nišų. Šoniniuose fasaduose ryškus langų, nišų ir kontrforsų ritmas.

Visa bažnyčia dvelkia senove: sienos storos (kai kur net 1 m storumo), plytos rankų darbo, vietomis perdėtos lauko akmenimis, planas iškraipytas, daug kur pastebimas nesimetriškumas. Zakristija pristatyta jau bažnyčią pastačius. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prie pagrindinio fasado buvo pastatyta varpinė (nugriauta 1912 metais).

Bažnyčios interjere žemesnė už navą presbiterija atskirta pusapskritimine triumfo arka. Vidaus erdvę dengia plokščios medinės lubos su iš apačios atviromis sijomis.

Iki 1939 metų bažnyčioje buvo išlikęs trijų medinių barokinių altorių ansamblis, sukurtas XVII a. pabaigoje. Paminėtina ir medinė 1581 metais sukurta renesansinė sakykla, papuošta ornamentu. Ją puošė keturių evangelistų atvaizdai („Lietuvos sakralinė dailė“ I d., Vilnius, 2000 m., p. 432).

Senosios gotikinės bažnyčios vidaus apdaila buvo paprasta: altoriai kuklūs, be puošmenų. Didžiajame altoriuje – Jėzaus Kristaus, šalia – šventųjų paveikslai, iš kurių išsiskyrė Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Padavimas sako, kad šis paveikslas bažnyčioje atsiradęs stebuklingu būdu: jį atplukdęs elnias ant savo ragų. Pagal kitą padavimą, paveikslas, pririštas prie briedžio ragų, iš Vilniaus atplaukė Nerimi ir Nemunu, prašant Dievą apsaugoti Lietuvos žemes nuo potvynio. Tokiu būdu paveikslas pasiekė Zapyškį ir buvo pakabintas altoriuje, o briedžio galva su ragais pakabinta prie vargonų.

Kita senosios bažnyčios įžymybė buvo lietuvių meistrų darbo šedevras – senieji vargonai. Jie, manoma, buvo sumontuoti dar XVI a. Vargonai buvo papuošti didele karaliaus Dovydo figūra, grojančia arfa ir pasilenkusia maldai. Dovydas vilkėjo balta mantija, trumpomis kelnėmis su aukso siūle ties keliais, apsiavęs mažomis kurpelėmis, su dantytu vainiku ant galvos. Šalia Dovydo sėdėjo du angelai geltonais sparnais ir varpeliais rankose. Grojant vargonams, Dovydas pasilenkęs skambindavo arfa, o angelai – varpeliais. Vargonai buvo geros konstrukcijos, turėjo 105 cinko dūdas. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai išėmė ir išsinešė ne tik dūdas, bet ir vargonų detales. 1924 metais bažnyčioje dar išlikę vargonų fragmentai bylojo apie buvusius vargonus, kuriuos vadino Lietuvos vargonų karaliais.

Didelę metų naštą pakėlė senoji Zapyškio gotikinė bažnyčia. Daug vandens Nemunu nutekėjo į Baltijos jūrą, daug žmonių kartų, ją lankiusių, nuėjo amžinybėn, o ji tebestovi. Nuo 1901 metų bažnyčioje pamaldos nelaikomos, o 1908-aisiais ant kalno Zapyškyje pradėta naujos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statyba.

2002 metais senoji gotikinė bažnyčia paskelbta kultūros paminklu ir perduota Vilkaviškio vyskupijos kurijai. Kultūros paveldo departamento lėšomis restauruojamoje bažnyčioje įrengta nauja danga, baigtas tvarkyti stogas, permūrytas karnizas, pakeistos grindys. Nuo 1996 metų senojoje gotikinėje bažnyčioje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, kiti kultūros renginiai. Visi atlikėjai giria puikią bažnyčios akustiką ir aurą.

Zapyškis, Kauno rajonas

© 2008 „XXI amžius“