|
Amžina
ir nemari Zapyškio gotika
Antanas Vaičius,
kraštotyrininkas
|
Zapyškio gotika. 2000 m.
|
Nesi tu auksinė bazilika Romos,
Nesi tu graži Notre Dame de Paris.
Tu mažytė, apirus, sena bažnytėlė,
O esi amžina, o esi nemari.
M.M. Slavėnienė
Kairiajame Nemuno krante, Zapyškyje, stovi sena
gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai brangus ir vertingas
XVI amžiaus lietuviškos gotikos paminklas, iškentęs amžių negandas,
karus ir potvynius. Amžių legendos byloja, esą toje vietoje, kur
šiandien driekiasi plačios Zapyškio lankos, tolimojoje praeityje
buvo senovės lietuvių šventykla su akmens aukuru.
|
|
Sunaikintų
sodžių atminimas išliko paminkliniame akmenyje
Vytautas Bagdonas
|
Akmuo, žymintis čia buvus
Rūkšių ir Vėbriškių kaimus
|
Visai netoli plento, jungiančio Rokiškį su Kupiškiu,
ir vieškelio, vedančio nuo Panemunėlio Kamajų link, stūkso paminklinis
akmuo. Tiksliau pasakius, tikra meninė kompozicija, pro kurią pravažiuoti
nesustojus tiesiog neįmanoma. Užrašas ant akmens tiek vietiniams
gyventojams, tiek ir prašalaičiams byloja: Čia, Rūkšių ir Vėbriškių
kaimų žemėje, švietė 60-ies sodybų langai. 1949 metais ūkininkai
tapo kolūkiečiais. Išnyko sodybos. Tik atmintis ir šis akmuo saugo
jų vardus. 1991 metai. Toliau pavardės tų žmonių, kurių sodybos
buvo išsimėčiusios po laukus, kurių namuose krykštavo vaikai, virė
kasdieninis gyvenimas, kurių sodai pavasarį balo nuo žiedų, o rudeniop
lūžo nuo vaisių...
|
|