Mirė žymus JAV lietuvių veikėjas Juozas Giedraitis
|
Juozas Giedraitis
|
Šeštadienį, sausio 12 dieną savo žemišką kelionę baigė Tautos
Fondo (JAV, Niujorkas) Garbės pirmininkas, didelis Lietuvos patriotas,
visą savo gyvenimą atidavęs Tėvynei Juozas Giedraitis.
Jis mirė JAV, kur gyveno nuo 1949 metų, eidamas 98-uosius metus.
Juozas Giedraitis gimė 1910 m. gruodžio 18 d. Paskynuose, Šimkaičių vls., Raseinių aps. 1930 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1933 m. baigė Kariūnų aspirantų kursus karo mokykloje ir 1937 m. Ginklavimo karininkų kursus. 1931-1936 m. lankė Vytauto Didžiojo universitetą ir 1938 m. gavo teisininko diplomą. 1937-1941 metais tarnavo kariuomenėje. Prieš pat karą, 1941 metų birželį, buvo paskirtas ginklininku į 4-ąjį artilerijos pulką. Karas užklupo Pabradėje. Atsiskyręs nuo Rusijon traukiančios divizijos, pervedė nemažą skaičių vyrų ir ginkluotės į Aluntą. Tenai 1941 m. birželio pabaigoje buvo vokiečių internuotas ir pasirinko civilinį gyvenimą. Stažavosi Apygardos teisme, Kaune buvo paskirtas teisėju, o nuo 1943 m. lapkričio17 d. ėjo advokato pareigas.
Karo veiksmams artėjant prie Lietuvos, 1944 m. rugsėjį, pasitraukė į Vokietiją, kur 1944-1945 m. dirbo kaip sandėlio darbininkas, o karui pasibaigus, pabėgėlių stovyklose (britų zonoje) ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, tarp jų ir stovyklos vadovo. Talkino VLIKui ir rašė spaudai. 1949 m. atvyko į JAV, apsigyveno Hartford, CT, dalyvavo Tremtinių ir Lietuvių Bendruomenės organizavime ir veikloje. Jo pastangomis inkorporuota Ateitininkų Federacija ir Lietuvių Bendruomenė. 1961 m. persikėlė į Northport, NY, ir įsijungė į Niujorko lietuvių veiklą. Nuo 1970 metų Lietuvos ūkininkų sąjungai atstovavo VLIKo taryboje. Ypač išvystė kūrybingą veiklą Tautos Fonde, kuris rinko lėšas VLIKo veiklai finansuoti. 1978-1991 metų laikotarpiu, pirmininkaudamas TF valdybai, sukaupė per 5 milijonus dolerių aukų. Nuo 1978 m. be pertraukos TF taryboje yra ėjęs įvairias pareigas, o nuo 1993 m. tarybos pirmininkas.
Aktyviai reiškėsi ir kitų organizacijų veikloje tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje. Nuo 1922 metų buvo ateitininkas Vytauto Didžiojo universitete, Vytauto klubo vicepirmininkas, nuo 1935 metų pirmininkas. Šaulys nuo 1927 metų. 1935 metais išrinktas VDU Teisių fakulteto būrio valdybos nariu, nuo 1931 m. Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. Dar nuo gimnazijos laikų bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
Dirbdamas Royal firmoje Hartforde, sudarė rašomosioms mašinėlėms lietuvišką raidyną, kurį vėliau pritaikė ir vokiečių Olympia mašinėlėms. Per savo įkurtą prekybos firmą Sparta platino tas mašinėles (apie 2000) po visą pasaulį.
Su žmona dr. Leonilda Svilaite užaugino ir išmokslino sūnų Rimantą, gimusį 1943 m. (Kaune) ir dukrą Aldoną, gimusią 1951 m. (Hartford, CT). Rėmė įvairius fondus, organizacijas ir spaudą.
Juozas Giedraitis buvo nuoseklus krikščioniškosios demokratijos Lietuvoje rėmėjas, dėjo nepaprastai daug širdies, jėgų ir finansų. Prieš pat mirtį su išeivijos krikščionių demokratų vadovais kalbėjosi apie Lietuvos krikščionių demokratų likimą jiems jungiantis su Tėvynės sąjunga.
J. Giedraitis buvo uolus XXI amžiaus rėmėjas ir propaguotojas. Jis ieškojo paramos laikraščiui išeivijos fonduose, patardavo, kaip ieškoti rėmėjų Lietuvoje, kokių priemonių imtis redakcijai siekiant išsilaikyti. Prieš dvi savaites jis buvo atsiuntęs redakcijai laišką, kuriame informavo apie savo žygius ieškant paramos, pats pervedė per vieną fondą 1000 dolerių laikraščiui paremti. Kasmet XXI amžių užprenumeruodavo bent dešimčiai Lietuvoje gyvenančių giminaičių.
Prezidentas Valdas Adamkus 2001 metų Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai apdovanojo J. Giedraitį DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
© 2008 XXI amžius
|