Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Diplomatija yra vilties ugdymo menas

Popiežiaus susitikimas su Vatikane redituotais ambasadoriais

Šventąjį Tėvą pasveikino Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso dekanas, San Marino respublikos ambasadorius Džiovanis Galasis

Santykiai su 176 valstybėmis

Kartą metuose Popiežius padaro savo svarbiausią politinį pranešimą, apžvelgdamas susidariusią tarptautinę padėtį ir primindamas Bažnyčios „geopolitikos“ nuostatas. Kaip tik tokiu įvykiu buvo sausio 7 dieną surengtas Benedikto XVI tradicinis naujametinis susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotų diplomatinių misijų vadovais. Jame dalyvavo apie 70 ambasadorių, reziduojančių Romoje, ir daugiau kaip šimtas pasiuntinių, vadovaujančių šalių ambasadoms ne vien Vatikane.

Sausio 13-oji kviečia vienybei

Minėjome 17-ąsias tragiškų, bet kartu didingų Sausio 13-osios įvykių metines. Švęsdami Laisvės gynėjų dieną, prisiminėme kruviną tų laikų dramą, po Vilnių grėsmingai važinėjančius metalinius šarvuočius. Atsiminėme vienybės valandas, kai visi buvome broliai – ir saugodami savo kūnais jaunai nepriklausomybei svarbius pastatus, ir dalindamiesi arbata ar sumuštiniais, ir melsdami Dievą laisvės tėvynei, ir atsisveikindami su žuvusiais broliais ir viena sesute.

Paminėta Laisvės gynėjų diena

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo rūmų

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje paminėta Laisvės gynėjų diena. Prisimenant 1991 m. sausio 13 d. įvykius, Seime surengtas iškilmingas posėdis, po kurio vidurdienį prie Seimo rūmų vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, vėliau buvo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Po jų Antakalnio kapinėse buvo pagerbtos Sausio 13-osios aukos. Sekmadienį taip pat buvo pagerbti Laisvės gynėjai, palaidoti Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse. Sekmadienio popietę Seimo vadovybė susitiko su nukentėjusiais per Sausio 13-ąją ir žuvusių giminėmis.

Latvija vaduojasi iš oligarchijos gniaužtų

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Aigaro Kalvyčio Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti

Kaimyninėje Latvijoje 2007 metai pasižymėjo įnirtingomis politinėmis batalijomis. Prasidėjo stambaus masto korupcinės veiklos tyrimai. Ekonominė situacija šalyje prastėjo, didėjo infliacija. Žmonės, nepatenkinti ekonomikos smukimu ir korupcija, išėjo į gatves.

Neseniai Latvijoje darbą pradėjo nauja Vyriausybė. Premjero Aigaro Kalvyčio vadovaujama Vyriausybė atsistatydino gruodžio pradžioje. Prezidentas Valdis Zatleris po konsultacijų su įvairių politinių jėgų atstovais pavedė vyriausybę formuoti Ivarui Guodmaniui, jau buvusiam premjeru 1990-1993 metais ir vėliau užėmusiam įvairius aukštus postus.

Tolima knygų kelionė

Bronius VERTELKA

Bibliotekos konferencijų salėje: (priekyje iš kairės) Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas, Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Raimonda Valaitienė

Lapkričio mėnesį į Panevėžį atkeliavo Londone gyvenusio rašytojo Kazimiero Barėno knygų ir periodinių leidinių siunta bei jo archyvas – 27 dėžės spaudinių ir rankraštinių dokumentų. Iškilmingas Kazimiero Barėno archyvo perdavimas Lietuvai vyko Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje gruodžio 27-ąją, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Didžiojoje Britanijoje Vygaudui Ušackui, ambasados Didžiojoje Britanijoje kultūros atašė Indrei Daunytei, Kultūros ministerijos sekretoriui Rolandui Kvietkauskui, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėjai Silvijai Vėlavičienei.

Sąjūdininkai įsteigė diskusijų klubą

Kazimieras Dobkevičius

Iš kairės: Auksė Skokauskienė, Juozas Miškinis, Raimundas Kaminskas ir kiti politinių diskusijų dalyviai Autoriaus nuotrauka

Naujai išrinktas Kauno Sąjūdžio tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas iniciavo Politinių diskusijų klubą. Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje susirinko diskusijų dalyviai – aktyvus Sąjūdžio Kauno skyriaus narys Zigmas Tamakauskas, buvęs Kauno skyriaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas Albinas Staugaitis, prof. Raimundas Baltrušis, KTU dėstytojas Juozas Miškinis, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda, VšĮ „Naujasis amžius“ direktorė Livija Šiugždienė ir kiti, pageidavę išsakyti savo nuomonę aktualiomis politinio gyvenimo temomis.

Gyvosios tautos balso atmintis

Edmundas Simanaitis

1991 m. sausio 12 d. ranka rašytas Sąjūdžio kreipimasis

Prasidėjo nerimastingi 1991-ieji. Tuomet, būdamas Aukščiausios Tarybos deputato Gedimino Ilgūno padėjėju, ėjau ir Lietuvos Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininko pareigas, buvau Sąjūdžio Seimo tarybos narys.

Griežtos konspiracijos sąlygomis palaikėme ryšį su keliais Ruklos gyvenvietėje dislokuotos sovietų armijos aviadesantinės divizijos karininkais, teigiamai vertinusiais Lietuvos valstybingumo atsikūrimą. Gavau pranešimą, kurio tekstą, išverstą į lietuvių kalbą, negaišdamas perdaviau telefonu, o para vėliau ir raštu atitinkamai tarnybai Vilniuje.

Belaukiant aušros

Petras KATINAS

Šie metai ypatingi Lietuvos istorijai svarbiomis datomis. Sukanka 90 metų, kai 1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Nors vokiečių okupacinė valdžia neleido paskelbti nepriklausomybės, tačiau 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos Tarybos delegacija, kurią sudarė dr. J. Šaulys, kunigas J. Staugaitis ir J. Vileišis, Berlyne gavo Vokietijos kaizerio Vilhelmo II pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą. Taigi, data tikrai nepaprastai svarbi ir privalo būti tinkamai ir pagarbiai paminėta. Deja, praėjusiais metais tokia pat reikšminga data – 90 metų, kai Vilniaus Lietuvių Konferencijoje (1917 m. rugsėjo 21-22 dienomis) buvo išrinkta Lietuvos Taryba iš iškiliausių to meto asmenų – J. Basanavičiaus, S. Banaičio, M. Biržiškos, K. Bizausko, P. Dovydaičio, S. Kairio, P. Klimo, D. Malinausko, V. Mirono, S. Narutavičiaus, A. Petrulio, A. Smetonos, J. Smilgevičiaus, J. Staugaičio, A. Stulginskio, J. Šaulio, K. Šaulio, J. Šerno, J. Vailokaičio ir J. Vileišio – irgi praėjo tyliai, nepažymint jos reikšmingumo.