Atnaujintas 2008 sausio 16 d.
Nr.4
(1597)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Smogikams žvakė sudegė

Algirdas Endriukaitis

Kauno apygardos teismo kolegija (Jonas Furmanavičius, Jurgis Kiškis ir Algirdas Jaliniauskas) nuo 2006 m. rugpjūčio nagrinėja smogikų J. Juškausko ir J. Navicko baudžiamąją bylą. Dėl jų veiklos buvo nužudyti 7 partizanai. J. Juškauskas dėl ,,dezorientacijos laike“ ir ,,kintančio intelekto“ bausmės negaus – perduodamas ambulatorinei priežiūrai. Iki teismo byla šliaužė 5-erius metus.

Du posėdžius kolegija darė Lazdijuose, kur gyvena sunkiai judantys žmonės. Tai būtų neblogas gestas. Pirmininkaujantis J. Furmanavičius posėdžius veda tvarkingai. Vienok yra abejonių. Posėdžių salėje buvę žuvusiųjų partizanų pažįstami ir idėjos draugai netgi sakė, kad salėje nesigirdi pirmininko ir kitų žmonių kalbų. Į tai teisėjas J. Furmanavičius paaiškino, kad susirinkusieji yra tik žiūrovai, visai nesvarbūs teismui ir neturintys jokių teisių.

Tai yra viešumo teisės suvaržymas. Teismo posėdžio viešumas garantuotas įstatymu, vadinasi, privalu ne tik matyti, bet ir girdėti teismo posėdį. Teisėjui J. Furmanavičiui gal ir sunku suprasti, kodėl žmonės tuo nuoširdžiai domisi. Žinoma, šiam teisėjui, gimusiam praėjus 13 metų nuo nagrinėjamų įvykių, sunku suprasti epochą. O gal teisėjas turi kokį nors giluminį įsitikinimą? Teismas nėra cosa nostra. Jeigu salėje esantiems žmonėms visur kelią užtverdavo čekistai ir nomenklatūra, tai teisėjo J. Furmonavičiaus mintys mažiausiai atrodė antiįstatymiškai.

Iš esmės posėdyje kalbėjo tik vienas pirmininkas, o kiti teisėjai, matyt, prastai jautėsi šiame procese. Jiems nuobodu – mat ši byla teisme nagrinėjama jau 16 mėnesių. Teisėjams ji tokia pat, kaip ir bet kokia primityvi muštynių byla. O gal istorijos vertinimas nėra preferencinis, gal šios bylos nesvarbios?

J. Navickas, savanoriškai tapęs MGB smogiku, nekalba apie savo pragaištingą darbą arba atgailavimą. Prieš teismą jis tik tūpčioja. Per posėdžius nebuvo jo paklausta, kaip jis savo veiklą vertina šiandien, kodėl jis taip elgėsi, ar nemano, kad reikėtų atsiprašyti?

Ar nebus čia kaip čekisto V. Vasiliausko byloje, kai šis Kauno apygardos teisme (teisėjai J. Kiškis, R. Lincevičius, R. Majauskienė) vienoje kalboje 13 kartų partizanus pavadino ,,teroristais“, 2 kartus – ,,banditais“, o stribus 12 kartų vadino ,,liaudies gynėjais“, kurie ,,drąsiai stodavo į kovą su teroristais ir juos nugalėdavo“ ir t. t. Dėl to 2004 m. vasario 4 d. nuosprendyje šie teisėjai dėl V. Vasiliausko ir jo bendrabylės užrašė: ,,..kaltinamųjų asmenybės charakterizuojamos gerai, anksčiau nusikaltę nebuvo, yra garbingo pensijinio amžiaus, nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš 50 metų...“ (bet juk genocidui netaikomas senaties terminas!). Skiriant bausmę ir atleidžiant nuo jos, BK numato ir sąlygą – kaltinamojo asmenybės įvertinimą. Tai ir buvo įvertinti skiriant jam 6 metus ir atleidžiant nuo bausmės.

Mes nežinome, ką teismas nuspręs šį kartą, bet aišku viena, kad J. Navickas teisme jaučiasi gerai: jam niekas nepateikė klausimų, kurie būtų nemalonūs, kurie paneigtų jo žudymų ir kolaboravimo nuoširdumą. Kaip buvo anais laikais išmokytas, taip ir seka pasakėles. Ar veltui šiame žaidime sudegs Lietuvos laisvės žvakė? Vis vien ženklas jau yra ir liks – kas buvo 1949 metais.

Nuosprendžiui parašyti teismo kolegija pasiskyrė 35 dienas po teisminio nagrinėjimo. Tai išties jiems sunkus sprendimas. Mes tai supratome.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija