|
Nieko gera nežadantis nepasitikėjimas
Petras KATINAS
Pildosi kai kurių politikos specialistų ir politologų gana pesimistinės pranašystės, kad po pirmalaikių Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo liberaliąja jėga pasiskelbusi Piliečių platforma, politinė situacija Lenkijoje ne tik nepagerės, bet ir toliau komplikuosis. Pirmųjų tos komplikacijos požymių neteko ilgai laukti. Jau per pirmąjį naujojo šaukimo Lenkijos seimo posėdį prezidentas Lechas Kačynskis sulaužė nusistovėjusią tradiciją ir pristatydamas naująjį šalies premjerą, Piliečių platformos lyderį Donaldą Tuską nepasakė jokios kalbos, o pats pristatymas truko vos 36 sekundes. Prezidento brolis, buvęs premjeras Jaroslavas Kačynskis savo priešiškumą D. Tuskui pademonstravo nepalydėdamas jo į premjero kanceliariją. Tai jau ne tik įprasto politinio etiketo pažeidimai, bet ir akivaizdūs faktai, kurie byloja, kad prezidento bendradarbiavimas su naujuoju ministrų kabinetu bus gana įtemptas, jeigu ne daugiau. Tačiau tai buvo ne vienintelis akibrokštas, kurį pateikė naujajai valdžiai ir naujajai Seimo daugumai prezidentas Lechas Kačynskis. Jis demonstratyviai atsisakė dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame premjeras Donaldas Tuskas turėjo pasakyti pagrindinę kalbą. To irgi dar niekada nebuvo pokomunistinės Lenkijos istorijoje. Prezidentas demonstratyviai išvyko į Tbilisį susitikti su opozicijos puolamu Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, kuriam L. Kačynskis, skirtingai nuo Piliečių platformos liberalų, neslepia savo simpatijų. O premjero D. Tusko programinės kalbos ignoravimas rodo, kad prezidentui ta programa yra visiškai nepriimtina. Taigi, konfrontacija tarp prezidento ir D. Tusko vyriausybės jau išryškėjo, o tai nieko gero nežada.
Bet išties didžiulį triukšmą politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje sukėlė pareiškimas, kad paskutinėmis Jaroslavo Kačynskio vyriausybės darbo dienomis keliais nepaženklintais furgonais naktį į prezidento kanceliariją buvo išvežti šiemet uždarytos Karinės informacijos tarnybos (WSI) archyvai. Ši tarnyba buvo uždaryta paaiškėjus, kad joje darbuojasi sovietų karo mokyklas baigę karininkai, iš kurių dalis nenutraukė savo ryšių su buvusiais mokytojais. Naujojo premjero D. Tusko vyriausybės nariai ir kiti aukšti naujosios valdžios pareigūnai įtaria, kad prezidentūra gali panaudoti tuos archyvus prieš juos, siekdama sukompromituoti ir sužlugdyti jų politinę karjerą. Tokie nuogąstavimai visiškai pagrįsti, nes WSI archyvuose sukaupta daug dokumentinės medžiagos apie dabartinių politinių veikėjų ryšius su komunistinio režimo saugumu.
Be to, prezidentas Lechas Kačynskis aiškiai nepatenkintas D. Tusko vyriausybės ketinimais išvesti lenkų karius iš Irako ir tuo pabloginti puikius santykius su pagrindine Lenkijos sąjungininke Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. O tai, kad Varšuvos pozicija keičiasi užsienio politikos srityje, jau aiškiai matyti. Pirmiausia, dėl JAV planų dislokuoti Lenkijoje priešraketinės gynybos arsenalą. Dislokacijai ypač atkakliai priešinasi Rusija. Jau ne kartą naujosios Lenkijos valdžios aukšti pareigūnai reiškė susirūpinimą, kad leidusi dislokuoti savo teritorijoje amerikiečių priešraketinės gynybos arsenalą, Lenkija taps ne tik Rusijos, bet ir kitų JAV priešininkų taikiniu. Įvykius Lenkijoje įdėmiai seka Maskva. Kol kas pastebimai sumažėjo Rusijos žiniasklaidos arši kritika Lenkijos adresu ir netgi pasigirdo užuominų, kad Rusija gali panaikinti embargą Lenkijos mėsos produktams. Akivaizdu, kad prezidentui Lechui Kačynskiui toks D. Tusko vyriausybės flirtas su Rusija nekelia pasitikėjimo.
Ryškėjanti konfrontacija tarp Lenkijos prezidento ir premjero, be abejonės, atsilieps ir Lietuvai, kaip strateginei partnerei. Ypač dėl faktiškai nejudančios iš vietos elektros tilto statybos. Jau vien prezidento Lecho Kačynskio pareiškimas, kad jam skaudu, kad sutartis dėl statybos vis nepasirašoma, rodo, jog D. Tusko vyriausybė net neužsimena apie konkrečią datą, kada tokia sutartis gali būti pasirašyta. Tiesa, tam tikrų vilčių teikia faktas, kad D. Tuskas pirmąjį savo vizitą į užsienį surengė į Vilnių.
© 2008 XXI amžius
|