Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai
Memuarai
Nuomonės
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kuo išaugs emigrantų vaikai

Emigrantų vaikai patiria traumas, kurių pasekmės iškyla praėjus tam tikram laikui.

Neseniai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atliko emigrantų vaikų ir pedagogų apklausą, kurioje dalyvavo 651 vaikų ugdymo įstaiga (Lietuvoje jų yra beveik tris kartus daugiau). Tačiau net ir iš šių duomenų aišku, kad Lietuvoje gyvena mažų mažiausiai 9031 vaikas, kurio bent vienas iš tėvų uždarbiauja užsienyje.

Tai oficialūs skaičiai. Manoma, kad iš tiesų jie gerokai didesni. Kaip diskusijoje, vykusioje LTV laidos „Kultūra“ metu, sakė pašnekovai, kūrybingą asmenybę ugdo tėvai, vėliau mokykla, o emigrantų vaikai patiria traumas, kurių pasekmės iškyla praėjus tam tikram laikui. Pasak Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, tyrimas parodė, kad kai išvažiuoja abu tėvai arba vienas iš jų, vaikas, visų pirma, jaučiasi paliktas. Vaikai dažniausiai yra paliekami artimiems giminaičiams, nors nevengiama jų palikti ir draugams ar pažįstamiems. „Apklausoje 80 vaikų pasakė, kad gyvena vieni. Beveik 2000 teigė gyvenantys ne savo namuose, ne savo aplinkoje, ne tarp savo draugų, ne tarp savo kaimynų“, – pasakojo R. Šalaševičiūtė. Ji pabrėžė, kad 38 proc. vaikų prisipažino turintys problemų mokykloje – dėl mokymosi, dėl vėlavimo į pamokas. 17 proc. teigė, kad atsirado kitų elgesio problemų. 36 proc. pedagogų, dalyvavusių apklausoje, sakė, kad emigrantų vaikai keičiasi į blogąją pusę. Vaikui sudėtinga, jeigu jis neturi savo aplinkos, jeigu tėvai nedažnai paskambina, retai sugrįžta – dėl to kinta vaiko charakteris.

Psichoterapeutas Raimundas Alekna atkreipė dėmesį, kad dabartinė karta, sudaranti branduolį žmonių, turinčių priklausomybės ir kt. problemų, formavosi tuo laiku, kai buvo labai sureikšminta materialinė gerovė – visas dėmesys buvo skiriamas pinigams uždirbti, o vaikai buvo paliekami nuošalyje. „Užaugo karta, galvojanti, kad pinigai yra viskas. Žmogiškieji ryšiai yra nutrūkę. Ta pati karta dabar vyksta į užsienį ir jie augina, tiksliau sakant, palieka auginti savo vaikus“, – konstatavo psichoterapeutas ir pridūrė, kad itin svarbu, jog tėvai patys prižiūrėtų vaikus. Jis neabejojo, kad karta, kuri užaugs išauginta ne savo tėvų, bus ypatingai pažeista. R. Alekna pabrėžė, kad ankstyvame amžiuje formuojasi vaiko asmenybės pagrindas, vėliau – charakterio savybės. O kai vaikas gyvena visiškai neapibrėžtoje erdvėje, kada jį auklėja ne patys artimiausi žmonės, jis patiria traumą. „Mokslas įrodė, kad iki dviejų metų patirtos traumos turi pačią didžiausią įtaką. Jei vaikas auga sveikoje, saugioje aplinkoje, yra didžiulė tikimybė, kad jis užaugs sveika, kūrybiška asmenybė“, – sakė laidos pašnekovas. R. Alekna pastebėjo, kad senelių užaugintų vaikų elgesys yra geresnis. „Tačiau tai yra paslėpta bomba. Kažkurį laiką vaikai pasiduoda įtakai, bet trauma, kurią jie patiria, vėliau atsiliepia keleriopai“, – teigė jis.

Visos problemos iškyla praėjus tam tikram laikui. Psichoterapeuto nuomone, vaikas, suvokęs savo išgyvenimų sudėtingumą, pasąmoniniame lygmenyje nusprendžia nejausti. Anot R. Aleknos, tai lemia vėliau atsirandančias priklausomybės problemas, turi įtakos ir šalies kriminogeninė situacija. „Nejautri asmenybė negali būti kūrybiška“, – sutiko R. Alekna. „Kad vaikas augtų kaip kūrybinga asmenybė, reikalingi du dalykai: kad būtų aiški, suprantama vaikui struktūra ir globa. Struktūra sąlygoja bendradarbiavimą, o globa sąlygoja kūrybiškumą“, – teigė psichoterapeutas R. Alekna ir pridūrė, kad vaiko gyvenime kiekviena diena ir valanda, praleista su tėvais, yra be galo vertinga.

Stresą patiria ir į emigraciją su tėvais išvykę bei iš jos į Lietuvą sugrįžę vaikai.

R. Šalaševičiūtė buvo nuvykusi į Airiją susipažinti su emigrantų vaikų ugdymo sąlygomis. „Mane nustebino ir nudžiugino, kad lietuvių bendruomenė ten yra tikrai tvirta. Labai smagu, kad ten sparčiai diegiamos lietuviškos mokyklėlės“, – pasakojo ji. Kontrolierė Airijoje pastebėjo ir neigiamų dalykų. Jos teigimu, vaikai dėl kalbos mokyklose yra diskriminuojami: vyksta spartus asimiliacijos procesas, jie iš karto turi išmokti kalbėti angliškai. R. Šalaševičiūtė prisiminė atvejį, kai dviems sesutėms nei pertraukų, nei pamokų metu nebuvo leidžiama bendrauti lietuviškai. Vaikų teisių apsaugos kontrolierė taip pat pastebėjo, kad vaikai po truputį užmiršta lietuvių kalbą, o jų tėvai užsienio kalbos mokosi lėčiau. Dėl to kyla grėsmė tėvų ir vaikų bendravimui. R. Šalaševičiūtės nuomone, grįžę su tėvais į Lietuvą vaikai patiria didžiulį kalbos ir žinių stresą. „Jeigu vaikai grįžta nebemokėdami lietuvių kalbos, jie eina į išlyginamąsias klases. Jei jie grįžta mokėdami, bet primiršę, į išlyginamąsias klases neina, jie grįžta į savo mokyklą. Pagal mūsų mokslo programas grįžęs vaikas yra atsilikęs, dėl to jis patiria didžiulį kalbos, žinių stresą“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Anot kontrolierės, svarbu suprasti, kad grįžęs vaikas tikėsis sutikti savo draugus, papulti į jam pažįstamą aplinką, tačiau taip nebūna: draugai keičiasi, gali būti išvykę.

Pagal LTV laidą „Kultūra“

© 2008 „XXI amžius“