|
Krikščionių vienybė ne abstrakcija
Kai žmonių egzistencijos pradžioje (Rojuje Edeno sode) įvyko tragedija dėl velnio pavydo (plg. Išm 2, 24) ir pirmųjų žmonių savo Kūrėjui neištikimybės suiro Adomo bei Ievos harmoningos vienybės su savo Viešpačiu Dievu saitai, nuo tol pasaulyje regime nedermės ženklus: tarpusavio žmonių santykius tebenuodija įvairiausio plauko susiskaldymai...
Nors per Kristaus bekraštį pasiaukojimą jau esame sutaikinti su pačiu Dievu (plg. 2 Kor 5, 19), tačiau dėl nemąžtančio žmonių polinkio vis nutolti nuo Viešpaties valios vykdymo šis šv. Pauliaus maldavimas: Susitaikinkite su Dievu! (2 Kor 5, 20), yra visada aktualus.
Prisimindami didžiąją Rytų ir Vakarų krikščionių schizmą Bažnyčios vienybės skilimą ir taip pat XVI amžiuje krikščionis sukrėtusią bei suskaldžiusią liuteroniškosios reformacijos bangą ir remdamiesi Vatikano II Susirinkimo Tėvų išvadomis bei popiežiaus Jono Pauliaus II įžvalgomis, liudijančiomis, kad dėl šių abiejų skilimų buvo atsakingi ir protestantai ir katalikai, galime sakyti: juo ištikimiau visų krikščioniškų konfesijų nariai laikosi Evangelijos tiesų apie Švč. Trejybę ir išganymą Kristuje, tuo labiau šios dieviškos tiesos persmelkia jų širdis, atnaujina jų mąstymą, daro tiesioginę įtaką jų kasdieniams poelgiams ir todėl šalina bet kokį priešiškumą vieni kitiems. Tokie yra išties susitaikę su Dievu.
Dar daugiau. Kai susitinka vienybės maldai skirtingų krikščioniškų konfesijų atstovai, tuomet juos jungia gyvasis Jėzus, kuris juos įkvepia ne vien nuoširdžiai melstis, bet taip pat jie dalinasi krikščioniško gyvenimo liudijimais ir nubrėžia gaires bendrai veiklai. Čia verta paminėti krikščioniškos ekumeninės Veikliųjų vyrų bendrijos narius, kurie (katalikai bei protestantai) Kaune, Vilniuje ir kitur drauge šlovina Viešpatį bei įsitraukia į evangelizacinę veiklą.
Atsiliepdami į Bažnyčios kvietimą melstis už krikščionių vienybę (sausio 18-25 dienomis) prašykime Viešpatį Dievą, kad visi vis trokštume augti Jėzaus Kristaus pažinimu bei Jo pasiaukojančia meile, kuri vienintelė geriausiai atstato krikščionių vienybę ir sugeba net kai kuriems netikintiesiems sukelti šventą pavydą, kviečianti juos pagaliau žengti drąsų žingsnį pradėti ieškoti Kristaus, kuris yra visus mus tikrai vienijantis Ganytojas, o mes Jo klusnios avys.
Kun. Vytenis VaŠkelis
© 2008 XXI amžius
|