|
Sausio 13-ąją prisiminus
Algirdas Endriukaitis
Nulenkiame galvą žuvusiems ir nukentėjusiems. To meto įvykiai didingas Lietuvos istorijos puslapis, didžiulė istorijos pamoka. Jeigu mūsų žuvusios aukos paklaustų: ,,Ar galime kartu su Jumis pasidžiaugti?, atsakyčiau: ,,Gaila, kad daug kam Lietuva iš Tėvynės virto teritorija. Apie viską pagalvoja alaus, pramogų bei pasilinksminimų industrijos presas, kaip proto išjungėjas, rankų išsukinėtojas, viską sušluojąs į šiukšliadėžę kančias, kraują, istoriją ir Tėvynę. Tai reiškia negrįžtamą Lietuvos eižėjimą. Kai kas mano, kad nuo Rytų ryklio mus gelbės Vakarų saulė.
Kaip sakė rusų disidentas Vladimiras Bukovskis, ,,dabar pasaulis orientuotas į sėkmę. Mūsų laikais sėkmė buvo laikoma apginti savo nuomonę, principus, o dabar gauti pinigų. O dideli pinigai be gerų santykių su valdžia neįmanomi. (,,Atgimimas, 2007-11-16, p. 3). Politika kaip piraniškoji verslo rūšis Sausio 13-osios idėją naikina kiekvieną sekundę, kiekvieną dieną ir naktį, šeštadienį ir sekmadienį į kultūros dykumą, proto miegą per besielius ritualus ir distiliuotą demokratiją.
Rašytojas J. Aputis mūsų dabartį pavadino skausmingu tuštymečiu, kuriame nė su žiburiu nerandame paslaptingos transcendencijos sielos vien rinkos santykiai arba, kaip sako poetas Aidas Marčėnas, be dvasios pamušalo.
Nuo antros klasės įvedamas privalomas užsienio kalbos mokymas. Pirmokas su savo gal 400 lietuviškų žodžių iškart gaus tiek pat svetimų. Vaiko mąstymas ugdysis kalbų mišraine. Tam ministerija skyrė kone 500 tūkst. litų. Lietuvių kalba tampa neprestižine.
Lietuvių filosofas Juozas Eretas kalbėjo: ,,Įsidėmėkime: tik ugdydami savitumą, būsime naudingi kitiems; pasiduodami tik tręšiame kitų kultūros laukus (,,Išeivijos klausimais, Roma, 1974, p. 33).
Lietuvoje 2007 metais jau legaliai gyveno 27 tūkst. imigrantų. Jiems integruoti metams skiriama 5 mln. litų. Lietuviai bėga svetur. Rokiruotės procesas pajudėjo.
Gyvename Jeronimo Boscho paveikslo ,,Linksmybių sodas stiliumi verslo pinigais kuriamų įvaizdžių visuomenėje, simuliuodami Lietuvos himną. Minėdami mūsų idėjos brolių netekties garbės prasmės sukaktį, susimąstome apie tendencijas ir naiviai klausiame savęs kiek dar liko iki rašytojo J. Selindžerio žodžių išsipildymo: ,,Dailidė nukrito nuo stogo ir šiandien jau nebepietaus (,,Literatūra ir menas, 2007-03-23, p. 2).
Žodis prie atminties laužo
Nepriklausomybės aikštėje
© 2008 XXI amžius
|