|
Pilietiškumo akcija Vakarų Lietuvoje
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Garbės žodis, ne itin dabar madinga kalbėti (o dar viešai!) patriotinėmis, valstybingumo stiprinimo temomis. Apmaudžiausia, jog visų be išimties partijų lyderiai, artėjant naujiems Seimo rinkimams, savo plepalais dažnai sukelia tik intrigų bangas. Nenuostabu, kad ir Palangoje, ir Nidoje, Kretingoje, Skuode, Kelmėje išgirsi klausiant: O kas dabar yra dešiniųjų valstybininkų! tikrasis lyderis?
Smagu, kad nūdienos svetimumo ir nesusikalbėjimo chaose netikėtai, kaip Baltijos banga, išnyra patriotiška iniciatyva, skatinanti vienytis ir išaukštinti pilietiškumo, bendruomeniškumo apraiškas.
Kūrybiškumu, visuomeniniu aktyvumu iš kelių dešimčių Klaipėdos žurnalistų išsiskiria Gražina Juodytė. Žmonės ja tiki, nes G. Juodytė niekada nespekuliavo, nemanipuliavo ir su meile ragina būtent kurti, o ne griauti tai, kas pradėta 1918 metų Vasario 16-ąją. Už tai mielajai kolegei verta daugsyk padėkoti.
Šių metų sausio 3-osios laikraščio Vakarų ekspresas numeryje išspausdintas žurnalistės Gražinos Juodytės straipsnis Klaipėdoje pilietiškumo paieškos. Jame, be kita ko, autorė rašo:
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pilietį sieja su pareiga ir drąsa. Paminėjus šiuos žodžius, pirmasis vaizdinys turbūt iškyla sielose neblėstantis Baltijos kelias, referendumas dėl Lietuvos valstybingumo. Kai net močiutės, slaugomos lovose, jautė pareigą pakilti ant kojų bet kuria kaina ir pareikšti savo valią. 1991-ųjų sausio įvykiai, kai bruzdėjo visa Lietuva. Ir nesvarbu, kur žmogus gyveno Purmalių kaime ar sostinėje kiekvienas darė tai, ką tomis dienomis privalėjo ir pajėgė daryti. Kaimiečiai bėgo prie savo kaimo pašto, kad apsaugotų nuo omonininkų, klaipėdiškiai nėrė prie Girulių bokšto ar Savivaldybės, visa Lietuva juosė parlamentą ir televizijos bokštą, nuo kurio priklausė, ar mus išgirs pasaulis.
To periodo žavesys, susitelkimas išnyko, prasmego tarsi miražas. Subliuškome?
Masinio pilietiškumo pasireiškimų ir pasigendame. Bet pasižiūrėkime, kokie pilietiški galime būti mažesniuose, bet tokiuose svarbiuose mūsų gyvenimo dalykuose.
(...) ...Vienos uostamiesčio mokyklos aštuntokai, apsilankę Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale ir išgirdę medikų pasakojimus apie išgelbėtas gyvybes, pasišovė duoti kraujo. Iš nepilnamečių kraujas neimamas, bet mokinių užmojis vertas pagarbos. Žymaus keliautojo Gintaro Paulionio, žuvusio audringoje Baltijoje, kurią įveikė irkline valtele, sūnus Paulius, pernelyg nesigarsindamas, įsmeigė Lietuvos vėliavą sunkiai pasiekiamoje Tatrų kalnų viršukalnėje. Trys klaipėdiečiai ir bendramintis vilnietis keturračiais motociklais atkartojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo žygių (1397-1398 m.) prie Juodosios jūros maršrutą. Su Lietuvos vėliavomis, su mūsų valstybės istorijos priminimu.
Kada dar didžiuojamės esantys lietuviai?
Norėtųsi, kad Klaipėdoje, prie jūros, Vasario 16-osios proga prasidėjusi visuotinė akcija Aš pilietis, kuriai vadovauja 15 įtakingų žmonių komisija, o pirmininkas miesto meras Rimantas Taraškevičius, rastų pasekėjų kiekviename Lietuvos valstybės kampelyje.
Klaipėda
© 2008 XXI amžius
|