Čekas Lietuvoje grojo stikline armonika
|
Janas Ladislavas Dusikas
|
Čekų muzikas Janas Ladislavas Dusikas (1760-1812) pianistas, vargonininkas, kompozitorius paliko ženklų pėdsaką Lietuvos muzikinėje kultūroje. Iš pradžių mokėsi pas tėvą Janą Josefą (1738-1818), kompozitorių, vargonininką, muzikos mokytoją. Gabus buvo ir dėdė, tėvo brolis Vaclavas Jiržis Dusikas (1751-1815), taip pat kompozitorius, vargonininkas, dainininkas.
J. L. Dusikas Prahoje studijavo teologiją. Koncertavo Amsterdame, Hagoje, tobulinosi Hamburge pas C.Ph.E.Bachą. Kaip pianistas ir stiklo armonikos virtuozas koncertavo Berlyne, Sankt Peterburge, Paryžiuje.
Sprendžiant iš jo kelionių chronologijos, apie 1783 metus J. L. Dusikas atvyko į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pas kunigaikštį Karolį Stanislovą Radvilą Nesvyžiuje. Jo rūmuose gyveno ir koncertavo. Buvo apsistojęs Žulkvoje ir Slucke, o po to vėl Nesvyžiuje, kuriame išbuvo iki 1786 metų.
J. L. Dusikas buvo ne tik įžymus pianistas, bet ir garsus atlikėjas, puikiai grojęs dabar jau išnykusia stikline armonika, kuri buvo labai populiari XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje.
Vieną ankstyviausių šio instrumento prototipų sukonstravo airis Ričardas Pokričas. Stiklinę armoniką taip apibūdino J.Sikorskis 1847 metais Varšuvos bibliotekoje: Svarbiausia armonikos dalis yra įvairaus dydžio stikliniai diskai, suverti ant vienos ašies, sukami pedalu. Ant ašies besisukantieji diskai vibruoja, prispaudžiant juos vandenyje suvilgytais pirštais. Savotiško ir nepaprasto šio instrumento skambėjimo neužmiršta tas, kas jį nors kartą yra girdėjęs.
Stiklinę armoniką K. S. Radvila parsigabeno į Nesvyžių iš užsienio. Joje buvo 45 stikliniai pusrutuliai. Ja ir grodavo J. L. Dusikas. Po 1830 metų ji pateko į Neborovo pilį. Šiuo metu instrumentas yra Lenkijos muziejaus Neborovo skyriaus ekspozicijoje.
Vėliau, 1790-1800 metais, gyveno Anglijoje. Nuo 1801-ųjų grojo didikų rūmų kapelose (Prahoje, Marburge, Paryžiuje). Sukūrė operą Missa solemnis, 15 koncertų fortepijonui ir orkestrui, mokomųjų pjesių fortepijonui. Buvo vienas žymiausių (greta J.B.Kramerio ir M.Klemenčio) to meto pianistų virtuozų, pedagogų.
J. L. Dusikas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos XVIII amžiaus muzikinėje kultūroje. Šalia viso palikimo kūrinių fortepijonui, pedagoginio darbo čekas J. L. Dusikas parodė, kad menas gali stiprinti ryšius tarp lietuvių ir čekų.
Parengė Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2008 XXI amžius
|