|
Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo įtaka Lietuvai
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Baigiantis 2007 metams Kultūros, filosofijos ir meno institutas Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo, vykusio XVI amžiuje, įtaka Lietuvos kultūrai. Atvykę iš Vatikano, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai bandė atskleisti Susirinkimo idėjų esmę ir sklaidą Vidurio Europos rytinėje dalyje. Konferenciją palaimino Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas dr. Peter Stephan Zubriggen, įžanginį žodį tarė Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatui atstovavęs kun. Lionginas Virbalas, SJ.
Tridento susirinkimas (1545-1563) vyko ypatingomis sąlygomis, kai Europoje pradėjo įsigalėti naujieji tikėjimai, patraukę savo pusėn vis daugiau žmonių. Liuteronai, kalvinistai, arijonai
Šie tikėjimai nebuvo naujiena ir Lietuvoje. Kaip pastebėjo kun. Varmijos Mozūrų universiteto (Lenkija) profesorius, habil. dr. Alojzy Szorc, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis pirmiausiai priėmė liuteronų, po to kalvinų ir pagaliau arijonų tikėjimą. Ne tik priėmė, bet ir intensyviai skleidė. Lenkijoje ir Lietuvoje XVI a. pirmajame ketvirtyje uolių vyskupų buvo nedaug, sakė pranešėjas. Vadinasi, ir priešintis reformacijos bangai nedaug kas buvo pasirengęs.
Konferencijos pranešėjai, remdamiesi istoriniais dokumentais, pabrėžė svarbiausias Susirinkimo nuostatas. Popiežiškajai Bažnyčios kultūros paveldo komisijai atstovavęs kun. dr. Uwe Michael Lang sakė: Tridento susirinkimas iš naujo patvirtino realų Kristaus buvimą Eucharistijos pavidaluose, atsakydamas protestantams, atmetusiems šį katalikišką mokymą. Nors Susirinkimas nepateikė tikslių instrukcijų dėl Švč. Sakramento saugojimo, iš naujo pabrėžta pagrindinio katalikų tikėjimo ir praktikos elemento svarba paskatino ant bažnyčių didžiųjų altorių įrengti stacionarius tabernakulius.
Tridento visuotinis Bažnyčios susirinkimas pabrėžė pamokslo svarbą ne tik kaip vieną iš priemonių kovojant su reformacija, bet ir būdą stiprinti katalikų tikėjimą. Susirinkimas išleido dekretą Apie mokymą ir pamokslavimą. Ne vienoje sesijoje buvo priimti nutarimai, kuriuose svarstomi laidotuvių, sekmadienio bei švenčių pamokslai. Be to, aptariami pamokslininko vaidmens sureikšminimo, laisvos valios arba nuteisinimo, gimtosios nuodėmės, nuodėmingumo ir atgailos bei santuokos sakramentų klausimai. Baroko epochoje aktualizuota trečioji retorikos funkcija, t. y. emocinis poveikis adresatui. Tai lėmė didesnį dėmesį teksto stiliui. Įvaizdintas žodis tampa puikia priemone paveikti tikintįjį, sudominti jį ir taip išmokyti tikėjimo tiesų (dr. Viktorija Vaitkevičiūtė).
Kaip savo pranešime pabrėžė kun. prof. habil. dr. Andrzej Kopiczko, Susirinkimas paskelbtuose dokumentuose įpareigojo kunigus sakyti pamokslus sekmadieniais ir iškilmingų švenčių dienomis, taip pat Advento ir Gavėnios šiokiadieniais. Be to, priminta, jog religinis mokymas turėtų vykti gimtąja kalba.
Susirinkimas pabrėžė dvasininko asmenybės svarbą. Dvasininkas turi būti pavyzdys žmonėms elgesiu, kalba ir mokytumu. Skaistaus, mokyto, uolaus ir pamaldaus kunigo formavimas tapo vienu iš katalikiškajai Reformai atsidavusių Žemaičių vyskupų nuo Merkelio Giedraičio (1576-1609) iki Jurgio Tiškevičiaus (1633-1649) veiklos leitmotyvų. Ypatingos reikšmės turėjo Žemaičių vyskupijos seminarijos atidarymas Vilniuje 1581 m. Jos veikla didele dalimi lėmė kokybiškai naują dvasininkų kartos ugdymą. Vyskupo Tiškevičiaus sinodų nutarimuose gero parapijos ganytojo portretas buvo papildytas kuklumo ir uolumo savybėmis. Taip tridentinis sielovadininkas parapijos klebonas tapo tėvišku vietos bendruomenės globėju ir pirmuoju jos elito nariu vieninteliu iki pat XIX a.XX a., kai šalia jo atsistojo mokytojas ir gydytojas, pastebi dr. Liudas Jovaiša.
Vyskupas prof. habil. dr. Jan Kopiec (Opolės universitetas, Lenkija) įvardijo posusirinkiminėje reformoje susiklosčiusias pagrindines parapijos klebono pareigas. Tai šv. Mišių celebravimas, ypač sekmadieniais ir šventadieniais, pamokslų sakymas, katechezė, neatidėliotinas sakramentų (krikšto, ligonių patepimo ir viatiko, atgailos sakramento, taip pat santuokos) teikimas. Pranešėjas teigė, jog kunigas privalo turėti nustatytą gyvenimo ritmą, kuriame esminę vietą turi užimti malda ir dvasinių praktikų atlikimas, Šv. Rašto ir Bažnyčios Tėvų raštų arba asketinių veikalų, taip pat teologinės literatūros, naudingos sielovadinei tarnystei, skaitymas. Šios nuostatos pasekmė yra reikalavimai naujoms liturginėms knygoms ir kunigų bibliotekoms.
Po Susirinkimo dar labiau įsigaliojo reikalavimai kunigų celibatui. 1577 metais sušauktame Gniezno bažnytinės provincijos sinode vienas iš daugelio nutarimų punktų skelbė kunigų vedybas negaliojančiomis ir numatė bausmes tiems, kurie drįstų sudaryti tokias santuokas, sakė A. Mickevičiaus universiteto (Poznanė, Lenkija) mgr. Violetta Polikowska. Vėlesniuose vyskupijų sinoduose uždrausta klebonijose laikyti įtartinas moteris.
Tridento Bažnyčios susirinkimas pažadino spartesnį vienuolijų steigimąsi. Tai pastebima ir Lietuvoje. Nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. antrosios pusės Lietuvoje steigėsi vis naujos vienuolijos. Vienuolynų skaičius išaugo beveik dvidešimt kartų. Iš beveik trijų šimtų Lietuvos vienuolynų du trečdaliai priklausė pranciškonų ordinams, domininkonams ir jėzuitams, pastebi prof. habil. dr. Henryk Gapski (Liublino katalikiškasis universitetas, Lenkija). Tačiau vienas svarbiausių Tridento susirinkimo nutarimų vykdytojų ir kovotojų protestantizmu buvo jėzuitų ordinas, 1569 m. pakviestas į Lietuvą vyskupo Valerijono Protasevičiaus (1504-1579). Ne viename jėzuito pamokslininko tekste (pvz., Petro Skargos, Konstantino Sirvydo) Tridento susirinkimo nutarimai pasitelkiami kaip patikimas argumentas, tai dr. Viktorijos Vaitkevičiūtės mintis.
Susirinkimo nutarimai davė impulsą statyti naujas bažnyčias. Dr. Rūta Kaminska, atstovaujanti Latvijos dailės akademijos Dailės istorijos institutui, esančiam Rygoje, papasakojo, kaip Rytų Latvijoje atsirado Kraskavos šv. Liudviko bažnyčia, reikšmingas architektūros ir meno paminklas, kurį inicijavo vietinė aristokratija ir parėmė Misijų kongregacija.
1638 metais įkurta Žemaičių Kalvarija, vadinama Naująja Jeruzale. Šiame komplekse įgyvendintos Tridento susirinkime patvirtintos katalikybės dogmos (sakramentų, atlaidų, šventųjų, relikvijų ir paveikslų gerbimo). Anot dr. Dalios Vasiliūnienės, XVII a. viduryje kuriant žemaičių Kalvariją per gana trumpą laiką tikslingai ir apgalvotai buvo suformuotas reikšmingiausias piligriminis centras Žemaitijoje, kuris, kaip ir kiti panašūs kompleksai, tapo stipriu katalikiškosios reformos įrankiu regione.
Tridento susirinkimo nutarimai darė didelį poveikį Europos ir Lietuvos religingumo stiprinimui. Bažnyčios reforma paliko ryškų pėdsaką daugelyje krikščioniškosios kultūros sričių, taip pat ir sakralinėje dailėje, teigia Jogailos universiteto mokslininkė dr. Ewa Kocoj. Sustiprėjus Dievo Motinos kultui, kilo tikėjimas jos atvaizdų stebuklinga galia. Prasidėjo Švč. Mergelės Marijos paveikslų karūnavimo ritualas. Lietuvoje tokių paveikslų atrasime ne vieną. Prie karūnuotųjų Marijos paveikslų išsivystė speficinės pamaldumo formos: atgailautųjų kelionės į kulto vietas, specifinės pamaldos, dovanų ir votų aukojimas, paveikslų puošimas aptaisais ir suknelėmis, daiktų patrynimas į paveikslą, sakė dr. E. Kocoj.
Besiskleidžiantis šventojo karalaičio Kazimiero (1458-1484) kultas sutapo su potridentine epocha. Pirmoji barokinė bažnyčia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje (1604), didžiosios iškilmės (1604 ir 1636), įspūdingos rašytinės ir vaizdinės to meto pamaldumo formos siejamos su šv. Kazimiero vardu ir jėzuitų veikla, pastebi dr. Sigita Maslauskaitė.
Ne tik dailės raidai darė įtaką Tridento susirinkimo nutarimai, bet ir muzikai. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. paskutiniojo ketvirčio katalikiškosios Europos muzikinėje kultūroje vyko ryškūs pokyčiai, nulemti Tridento visuotinio susirinkimo nuostatų, sakė habil, dr. Jūratė Trilupaitienė.
Prieš puspenkto šimto metų vykusio Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo nutarimų sklaida Lietuvoje paliko tokį gilų pėdsaką dvasinėje ir materialinėje kultūroje, kad jį tebejaučiam ir šiandien.
© 2008 XXI amžius
|