Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kaimyniškų ryšių atkūrimo užuomazgos

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos tarybos pirmininkas Jonas Rimantas Banevičius Autoriaus nuotrauka

Iš 64 Panevėžio rajono bendruomenių 44 yra susibūrusios į sąjungą. Su jos tarybos pirmininku, rajono garbės piliečiu Jonu Rimantu BANEVIČIUMI kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Kaip į bendruomenių veiklą įsitraukia parapijų klebonai?

Negalėčiau pasakyti rajone dirbančio klebono pavardės, kuris būtų atitrūkęs nuo savo bendruomenės. Be jų dalyvavimo nevyksta renginiai. Rinkdami tarybas prie seniūnijų, rekomendavome, kad į jas būtų įtraukti ir kunigai. Juk bendruomenės – tai tie patys lietuviai katalikai. Labai aktyvus Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys, kuris rajone buvo pelnęs europietiškiausio žmogaus vardą. Jis sugeba organizuoti turiningas skautų ir ateitininkų stovyklas. Tai tikras ir jaunimo, ir parapijos katalikų vedlys.

Minėjote tarybas prie seniūnijų. Kas tai?

Tokių tarybų nariai yra bendruomenių, veikiančių seniūnijose, vadovai ar jų atstovai, valstybinių institucijų – policijos, mokyklų, pašto, medicinos – deleguoti žmonės, kunigai. Seniūnai į jų sudėtį neįtraukiami, jie kaip kviestiniai dalyvauja tarybų darbe. Tokios tarybos sprendžia opiausias seniūnijų problemas susėdę prie vieno stalo bendro sutarimo keliu. Esame pasiūlę Seimui, kad tarybos būtų įteisintos įstatymu. Dabar jos gali būti, gali ir nebūti. Tai priklauso nuo pačių seniūnų. Jeigu seniūnas viską mėgsta spręsti vienvaldiškai, tai jam tokia taryba – kaip šuniui penkta koja.

Bendruomenės kūrėsi įvairiu laiku ir skirtingais tikslais. Pačios pirmosios, tarp jų ir Naujamiesčio piliečių draugija, atsirado bendraminčių žmonių grupės dėka. Prisiminkite jos atsiradimo istoriją.

Aš esu šio miestelio gyventojas, todėl gerai žinau, kaip tai vyko. Mūsų tikslas buvo suburti žmones į krūvą, nes po vieną jie nebesugebėjo gyventi visavertiškai. Įvykę staigūs posūkiai šalies gyvenime beveik ištrynė ryšius tarp jų. Taigi buvo tikslas atgaivinti kaimyniškumo jausmą, suteikti jam polėkio. Steigiant piliečių draugiją, jos gretose buvo maždaug 15, dabar – apie 300 narių. Iš pradžių draugijai vadovavau aš, šiuo metu – Kazimieras Binkis.

Ką gera yra padariusi draugija?

Buvo parengtas projektas, kaip užtikrinti saugią kaimynystę. Reikėjo surinkti savanorių grupę, kuri sutiktų budėti su policija pagal tam tikrą grafiką su savo mašinomis. Projektą parėmė Panevėžio kredito unija „Ūkininkų viltis“. Reidų metu savanorių automobilius aprūpiname kuru. Miestelio bei aplinkinių kaimų gyvenimas tapo žymiai ramesnis. Kitas projektas buvo skirtas jaunimo užimtumui. Nupirkome visą komplektą treniruoklių ir atidavėme juos Naujamiesčio vidurinei mokyklai. Taip ten atsirado treniruoklių salė. Projektą finansavo ta pati Kredito unija.

Naujamiestis jau turi informacinį centrą. Jam steigti buvo kooperuotos rajono Savivaldybės, Atviros Lietuvos fondo ir Kredito unijos „Ūkininkų viltis“ lėšos. Kultūros centre pastatyti penki kompiuteriai, yra interneto ryšys, žmonės juo gali naudotis nemokamai. Buvo organizuoti keturi kompiuterinio raštingumo kursai, į kuriuos atvykdavo net iš kaimyninių kaimų.

Vienkiemyje netoli Naujamiesčio vaikas prarado klausą. Jam reikėjo brangiai kainuojančio implanto. Naujamiesčio piliečių draugija jaunojo rajono gyventojo nepaliko nelaimėje – surinko penkis tūkstančius litų. Visos Naujamiesčio gatvės išsirinko savo seniūnus, todėl žaibiškai sužinoma, kas įvyksta miestelyje ar jo apylinkėse.

Vienos bendruomenės veikia itin aktyviai, kitų veikla vos smilksta. Nuo ko tai priklauso?

Nevardindamas pavadinimų, galiu pasakyti, jog pasyvių išliko labai nedaug. Grynai „popierinių“ gal bus trys. Jos susikūrė tam, kad paimtų iš kažkur ateinančius pinigus. Kaip tik tada daugiausia bendruomenių ir atsirado. O jų aktyvumas priklauso tiktai nuo lyderių. Jeigu į bendruomenės tarybą išsirinks bendraminčius, tai ir darbas vyks kaip iš pypkės.

Kam kilo mintis tarp bendruomenių rengti konkursą „Kaimas be šiukšlių“?

Suradau spaudoje, kad Europos Sąjungos komisija rengia konkursą „Europa be šiukšlių“. Pagalvojau: kuo mes prastesni? Mano idėjai pritarė rajono bendruomenių sąjungos taryba. Taip rajone gimė konkursas „Kaimas be šiukšlių“. Jeigu pirmaisiais metais jo nugalėtoja tapo Naujamiesčio, antrą vietą laimėjo Krekenavos, trečioje vietoje liko Šilų, tai pernai analogiškas vietas dalijosi Berčiūnų, Perekšlių ir Paliūniškio bendruomenės. Dvi paskatinamosios premijos atiteko Dembavos ir Linkaučių bendruomenėms.

Ar teko pasidairyti, kaip dirba bendruomenės užsienyje?

Lankiausi Olandijoje. Ten bendruomenės turi senesnes tradicijas nei Lietuvoje. Valstybės paramos jos praktiškai negauna. Visos bendruomenių lėšos – nuosavos. Nori eiti į klubą – mokėk. Pageidauji tapti orkestro dalyviu, nusipirk dūdą ir mokėk jo vadovui už tai, kad jis moko tave groti. Ten nelaukia pinigų „iš kažkur“. Olandijoje teko lankytis bendruomenėse, kur jų nariai – daugiausia ūkininkai. Tarpusavyje jie itin draugiškai sugyvena ir yra labai atviri.

Įstrigo toks faktas. Miestelyje, kuriame lankėmės, gyvena net šešių konfesijų žmonės. Vyko kažkokia krikščioniška šventė didžiulėje salėje, kaip mūsiškėje „Maximoje“. Pamaldoms vadovavo protestantas kunigas. Tai buvo tikra šventė, tarpusavyje draugiškai visi šnekučiavosi.

Jums teko svečiuotis Šiaulių rajono Bazilijonų bendruomenėje, kurios pirmininke yra dirbusi jūsų dukra Daina Augaitienė.

Ten tarp žmonių skiepijami bendruomeniškumo jausmai. Geri bendruomenės santykiai su Bubių seniūnu. Visi jos nariai yra pakankamai aktyvūs. Šito dar nėra Panevėžio rajone. Pasitaiko, jog viena grupė žmonių stengiasi , kita, sumokėjusi nario mokestį, mano, jog yra labai daug nuveikusi, o trečia netgi jo nemoka, bet klausia, kokia bus iš to nauda?

Ar palaikote ryšius su kitų rajonų bendruomenėmis?

Geri mūsų santykiai su Pasvalio ir Biržų rajono bendruomenėmis. Artimiau susipažinome su Biržų rajono Šukionių bendruomenės, kuriai vadovauja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narė Nijolė Šatienė, darbu. Buvome nuvykę pasidairyti į Raseinių rajoną. Panevėžio rajone lankėsi Kelmės rajono bendruomenių atstovai.

Teko girdėt, kad bendruomenės būtų aktyvesnės, jeigu jos vadovai gautų atlyginimą.

Turėjau garbės dalyvauti bendruomenių pirmininkų susitikime. Kalbėjome apie bendruomenių pirmininkų atlyginimus. Vienas dzūkas ir rėžė: „Kas užsako muziką, tas ir moka“. Seniūnas irgi yra priklausomas nuo savo savivaldybės. Ką pasako jos administratorius, taip jis ir daro. Taigi ar bus savarankiškas bendruomenės pirmininkas, jeigu jis gaus atlyginimą iš savivaldybės ar valstybės biudžeto? Užsienyje bendruomenių pirmininkai dirba visuomeniniais pagrindais. Tačiau šiokia tokia parama Lietuvoje jiems reikalinga. Važinėja jie, rūpinasi kitų reikalais. Todėl išsirinkti pirmininką kartais būna problemiška. Buvo atvejų, kai niekas nenorėjo imtis tokių pareigų.

Daugiabučiame name kaimynai tarpusavyje mažai bendrauja, vieni su kitais sveikinasi pagal nuotaiką. Ar ateis toks laikas, kai nesimatę kokį pusdienį pasiilgs kaimynas kaimyno?

Mano įsitikinimu, svarbiausias bendruomenių tikslas – auklėti pačius žmones. Jiems reikia diegti bendruomeniškumo jausmą. Ateityje, manau, bendruomenių veikla į tai ir persiorientuos. Tai bus ilgas procesas ir tam reiks nemažai laiko. To, ką padarė su žmonėmis sovietinė valdžia per 50 metų, per kelias dienas ar mėnesius bendruomenės nepajėgs atitaisyti.

Naujamiestis, Panevėžio rajonas

© 2008 „XXI amžius“