| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Jurbarko dekanate Paminėtos buvusio klebono 100-osios gimimo metinės
GIRDŽIAI. Sausio 13 dieną Girdžių Šv. Marijos Magdalieties bažnyčioje minėta ne tik Laisvės gynėjų diena, kurią simbolizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bei partizanų vėliavos su Šaulių garbės sargyba, bet ir amžinos atminties kunigo Viktoro Šauklio, MIC, 100-sios metinės. Šv. Mišias aukojo Jurbarko klebonas dekanas kun. Kęstutis Grabauskas, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Mažosios Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, ir Telšių vyskupijos kurijos sekretorius kun. Ramūnas Norkus. Kun. V. Šauklys Girdžiuose dirbo nuo 1971 metų iki 2003 m. balandžio 14-os kol Viešpats jį pasišaukė pas save. Po pamaldų klebonijoje, kur gyveno Tėvelis (taip parapijiečiai vadino ir tebevadina kun. V. Šauklį) rinkosi žmonės į Prisiminimų popietę. Mokytoja Rima Mikalkėnienė prisiminė, kaip mokiniai žavėjosi Tėvelio pamokymais, kodėl vaikai turi lankyti bažnyčią, paskui visi dainavo Tėvelio mėgstamiausią dainą Palinko liepa šalia kelio. Dauguma Girdžių bažnyčios choristų dar prisimena, kaip kun. Šauklys pats užtraukdavo šią dainą kasmet jo organizuojamoje šv. Cecilijos šventėje, į kurią suvažiuodavo svečiai, jaunimas iš Marijampolės ir kitų miestų. Nors tada buvo gūdūs tarybiniai laikai, nuo lietuviškos dainos skambesio apie laisvę bei kovą už ją, trispalvę ir tremtinius linkdavo net senosios klebonijos sienos. Marijampolietis Sigitas Paplauskas kalbėdamas pabrėžė, kad Atgimimas Lietuvoje prasidėjo ne didžiuosiuose miestuose, o tokių kunigų kaip V. Šauklio parapijose, kur lietuvybė ir dvasingumas buvo sėjami žmonių širdyse: Jei Dievas žmogaus gyvenime pirmoje vietoje, tai viskas jo gyvenime yra savo vietoje. Kaip būtų gera, jei šia tiesa vadovautųsi šiandien kiekvienas lietuvis. Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių sesuo Albina Pajarskaitė priminė, kaip tėvas Šauklys propagavo blaivybę ir skatino visus saugoti šią vertybę dabarties gyvenime. Visi Girdžių miestelio žmonės prisimena Tėvelis buvo vienas pirmųjų kunigų parapijoje, kuris laidotuvėse ar mirties metinių minėjimuose įsakmiai sakydavo, kad mirusiesiems reikia maldų, o jų artimiesiems palaikymo bei supratimo, bet ne degtinės. Kas nenorėdavo sutikti su šiuo raginimu, tiems pamaldų metu būdavo uždegama tik dvi žvakelės visoje bažnyčioje. Po kiek laiko žmonės džiaugėsi, kad alkoholiui neliko vietos nei laidotuvėse, nei mirties metinėse. Prisiminimais pasidalijo Gediminas Mikelaitis, kuris ruošiasi išleisti kun. V. Šauklio rašytinį palikimą. Jis priminė, kad Tėvelis mokėjo šešias užsienio kalbas, turėjo rašytojo sugebėjimų, 1934 1936 m. redagavo laikraštį Šaltinis, iki 1939 metų pavadavo redaktorių. (Girdžių parapijietis Vytautas Lekutis turi išsaugotą 1938 metų Šaltinio numerį, kurį redagavo kun. V. Šauklys.) Kunigas parašė keletą knygų tikybos mokytojams, kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams. Jo plunksnai priklauso net dešimt knygelių apie Palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir memuarai Kas patirta, išgyventa. Kun. Ramūnas Norkus, papasakojo, kaip laikė pas Tėvelį egzaminus, kad galėtų prieiti prie Pirmosios Komunijos, taip pat perdavė visiems susirinkusiems sveikinimus nuo Telšių vyskupo Antano Vaičiaus, pažinojusio kun. V. Šauklį. Apibendrindamas Tėvelio nuveiktus darbus, kun. Andrius Šidlauskas jį palygino su Palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu, nes abu vadovavosi šūkiu: Blogį nugalėti gerumu. Net ir praleidęs septynerius metus Vladimiro kalėjime ir trejus tremtyje Uchtoje, Tėvelis sakydavo: Patirtas skriaudas reikia rašyti smėlyje, o patirtą džiaugsmą akmenyje. Popietę užbaigė Jurbarko klebonas dekanas K. Grabauskas, kuris tęsia, kaip pats sakė, Tėvelio darbus, aptarnaudamas Girdžių parapiją. Apibūdindamas gerą amžinos atminties Klebono įdirbį, padėkojo ir vargonininkei s. Irenai Jasiulytei, kuri kartu su kunigu ištvermingai sėjo dvasines vertybes žmonių širdyse ir dabar ištvermingai darbuojasi šioje parapijoje. Vargonininkės ir iniciatyvinės grupės (A. Vizbara, G. Norvilas, s. I. Jasiulytė, J. Kisielius, N. Kairaitienė, O. Patašienė, O. Raviniene, V. Lekutis ir O. Kisielienė) pastangomis buvo suorganizuotas šis minėjimas ir išleista knygelė Tokį jį prisimename. Kunigui Viktorui Šaukliui, MIC, 100 metų. Prisiminimų popietėje skambėjo dainos, pritariamos akordeono, kurį virkdė ir renginį vedė Algis Vizbara, o minėjimą nuotraukose įamžino Laimis Dirsė, kurio santuoką Girdžiuose palaimino Tėvelis. Kiekvieno širdį palietė tikro kunigo, didžio savo gerais darbais bei supratimu, dvasia ir šviesa. Duok Dieve, kad mūsų Lietuvoje būtų kuo daugiau tokių šviesių, dorų ir tikrų kunigų, koks buvo kunigas Viktoras Šauklys, MIC. Nairutė Ročaitė-Dirsienė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |