|
Popiežius susitiko su Suomijos ekumenine delegacija
Mindaugas BUIKA
Vienybės prašymas pasitikinčia malda
Išskirtinis pasaulinės Maldų už krikščionių vienybę savaitės (sausio 18-25 dienos) Romoje bruožas yra tradicinis Suomijos krikščionių ekumeninės delegacijos vizitas į Vatikaną ir susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI. Tokiu kasmetiniu apsilankymu taip pat minimas suomių tautos krikštytojas šv. Henrikas, kuris liturginiame kalendoriuje minimas sausio 19 dieną. XII amžiuje Švedijoje ir Suomijoje apaštalavęs Upsalos vyskupas ir kankinys šv. Henrikas buvo pirmasis krikščionybės skelbėjas tuo metu dar pagoniškoje Suomijoje.
Sausio 18 dieną audiencijoje priėmęs Suomijos krikščionių delegaciją, kuriai vadovavo Turku miesto liuteronų vyskupas Karlas Makinenas ir Helsinkio katalikų vyskupas Juzefas Vrobelis, popiežius Benediktas XVI pripažino nuoširdžią ir konstruktyvią ekumenizmo atmosferą šalyje, kurioje didžiąją daugumą tikinčiųjų sudaro liuteronai. Šventasis Tėvas taip pat priminė, kad šiemet ekumeninė savaitė mini savo 100-mečio jubiliejų: prieš 100 metų ją inauguravo tuometinis JAV anglikonų dvasininkas Polas Vatsonas, vėliau perėjęs į katalikybę.
Kartu Popiežius pastebėjo, kad tam tikru atžvilgiu Maldų už vienybę savaitės ištakos siekia Jėzaus kančią ir mirtį, kai jis meldėsi už savo mokinius: tegul visi bus viena. Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs (Jn 17, 21). Todėl ir krikščionių vienybė yra dangaus dovana, kaip siekimas mylinčios bendrystės su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Šios vienybės prašymas bendra ir pasitikinčia malda yra ekumenizmo karališkosios durys. Tokia malda įgalina pamatyti Bažnyčios vienybės poreikį skausmingos atminties, socialinės naštos ir žmogiškojo silpnumo, kuris daug prisidėjo prie pasidalijimų, akivaizdoje, sakė Šventasis Tėvas.
Priminta Šventojo Rašto reikšmė
Popiežius taip pat nurodė, kad šiemetinės Maldų už krikščionių vienybę raginimas be paliovos melskitės (1 Tes 5, 17) pabrėžia, kad autentiška bendrystė įmanoma, jeigu į doktrininius susitarimus krikščionis ves Šventosios Dvasios šviesa. Kaip tik tai lemia ir vaisingą katalikų ir liuteronų dialogą, ypač tas pasakytina apie nuteisinimo klausimą, prie kurio prisidėjo ir Skandinavijos krikščionys. Naujomis ir daug iššūkių keliančiomis aplinkybėmis, kaip visoje Europoje, taip ir Suomijoje, bendradarbiaudami liuteronai ir katalikai gali daug nuveikti skleisdami Evangeliją ir artindami Dievo Karalystę.
Popiežius Benediktas XVI taip pat priminė, kad praėjusiais metais Suomijoje buvo minimos žymaus teologo Mikaelio Agrikolos mirties 450-osios metinės. Jo išverstas į suomių kalbą Šventasis Raštas turėjo didelį poveikį nacionalinės kalbos ir literatūros vystymuisi. Šia proga taip pat pabrėžta Šventojo Rašto reikšmė Bažnyčios, individualių krikščionių ir visos visuomenės gyvenimui. Susitikimas su Dievo Žodžiu ir jo apmąstymas Bažnyčios liturgijoje taip pat yra svarbus mūsų ekumeninei kelionei.
Iš 5,2 mln. Suomijos gyventojų 85 proc. priklauso valstybinei Liuteronų Bažnyčiai, turinčiai devynias vyskupijas ir apie du su puse tūkstančio dvasininkų. Maždaug 10 proc. suomių save laiko netikinčiais, o likusieji priklauso kitoms krikščioniškoms konfesijoms (tarp kurių gausiausia stačiatikiai), taip pat musulmonų ir žydų bendruomenėms. XVI amžiuje Skandinavijoje įsigalėjus protestantizmui, katalikybė Suomijoje buvo visai išnykusi ir katalikų bendruomenės pradėjo atsikurti tik praėjusio šimtmečio pradžioje. Dabar Suomijoje yra apie penkis tūkstančius katalikų.
© 2008 XXI amžius
|