|
Katalikų mokslininkų susivienijimo idėjai 100 metų
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuviai dvasininkai gebėjo efektyviai reaguoti į popiežių dokumentus dar iki sudarant Lietuvos Bažnytinę provinciją (1926 m.). Vienas tokių pavyzdžių popiežiaus Pijaus X Enciklika Pascendi domini Gregis (1907 m.), skirta modernizmo klaidoms pasmerkti. Joje buvo užuomina ir apie instituciją, kuri turėtų suvienyti visus mokslininkus, dirbančius mokslo ir kultūros pažangai.
Tuomet dar kunigas, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Pranciškus Būčys, MIC, (18721951), atsiliepdamas į minėtą Popiežiaus Encikliką, 1908 m. sausio 27 dieną parašė lemiamą reikšmę Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigimui turėjusį straipsnį Tarptautinis Katalikų mokslui aukštyn kelti susivienijimas ir Lietuva išspausdintą Draugijos žurnale. Tad šiais metais minime 100 metų nuo idėjos sukurti organizaciją, vienijančią lietuvius katalikus mokslininkus.
Dera priminti, kad 1907 m. sausio mėnesį Kaune, Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto (1860 09 08-1938 02 09) iniciatyva Kaune pasirodė pirmasis mokslo, literatūros ir politikos žurnalo Draugija numeris. Jo pagrindinis tikslas populiarinti mokslo laimėjimus visoje tautoje, vadinasi, plėtoti tautos kultūrą.
Planus mokslo draugijai Vilniuje rengė Jonas Basanavičius. 1907 m. balandžio 7 dieną rusų vyriausybė patvirtino Lietuvių mokslo draugijos įstatus. Ši draugija padėjo atgaivinti kultūrinį gyvenimą Vilniuje, telkė mokslo žmones, rūpinosi mokslinio darbo sąlygomis.
Tad XX a. pradžioje Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje, susidarė svarbūs mokslo ir kultūros židiniai. Tačiau apie mokslo žmones vienijančią draugiją Lietuvoje svajota gerokai anksčiau. Apie ją galvojo Motiejus Valančius, Simonas Daukantas, vėliau Jonas Basanavičius, kurio idėją palaikė J. Zauerveinas ir J. Šliūpas. O po 1905 metų, sušvelnėjus politiniam klimatui Lietuvoje, Jonas Totoraitis Vilniaus žiniose prašneko apie Mokslo draugijos būtinumą.
1908 metais Draugijoje išspausdintame straipsnyje Tarptautinis Katalikų mokslui aukštyn kelti susivienijimas ir Lietuva prof. kun. P. Būčys rašo apie lietuvių katalikų mokslininkų susivienijimo į tarptautinę organizaciją svarbą ir galimybes, apžvelgia tuometinio mokslo padėtį Lietuvoje. Pripažindamas P. Būčio, MIC, veiklos svarbą LKMA istorijoje, kun. Stasys Yla 1961 m. V LKMA suvažiavime kalbėjo: P. Būčys buvo pirmasis Katalikų akademijos ideologas, derinęs mokslų visuotinumą su tautinių mokslų partikuliarumu ir nubrėžęs to derinio gaires.
Tenka tik apgailestauti, kad ir Kaune, ir Vilniuje susikūrusios organizacijos, nepaisant P. Būčio pastangų, nesurado vieningos veiklos krypties, neparėmė viena kitos, kai kur, netgi to nenorėdamos, viena kitai trukdė. Tad LKMA susikūrė tik po 14 metų, t. y. 1922 metais.
Vyskupas Pranciškus Būčys, MIC, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos įkūrimo ideologų (1908) bei Akademijos organizatorių, LKMA akademikas (1936), vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos programos sudarytojų, Marijonų vienuolijos atnaujinimo Lietuvoje iniciatorių (1927 ir 1939 metais rinktas jos generolu), Šv. Kazimiero kolegijos Romoje steigėjų, lietuvis, tapęs Rytų apeigų vyskupu (1930). Svarbūs vyskupo nuopelnai ir Vytauto Didžiojo universitetui, ir išeivijos spaudai (1917-1921 metais su pertrauka Čikagoje jis redagavo Draugą, o 1920 metais įsteigė naują savaitraštį Kristaus Karaliaus laivas), nemažas ir mokslinis palikimas beveik 600 publikacijų (tarp jų recenzijos ir vertimai), plati visuomeninė veikla.
Kitas katalikų mokslininkų susivienijimo idėjos kėlėjas Aleksandras Dambrauskas (1860 09 081938 02 09). Dvasininkas, poetas, filosofas, mokslininkas, mokslo istorikas, didysis kritikas Aleksandras Dambrauskas, plačiai žinomas to meto Lietuvoje Adomo Jakšto slapyvardžiu, paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijoje. Tad šiemet minime ir 70-ąsias prel. A. Dambrausko-Jakšto mirties metines.
Akademijoje A. Dambrauskas veikė keliomis kryptimis: idėjų kėlėjas (pačios Akademijos kūrimo idėja, įžymių žmonių enciklopedinis žodynas ir kt.), LKMA narių puoselėtojas (leidinys Draugija), leidinių rengėjas (Užgesę žiburiai), administratorius (12 metų buvo Akademijos pirmininkas), organizatorius (1933 ir 1936 metais vykusių LKMA suvažiavimų), mokslininkas.
Būdamas žurnalo Draugija redaktoriumi A. Dambrauskas gebėjo suburti daug kūrybingų mokslo jėgų, tad savotiškai parengė Lietuvos universitetui ir ypač Teologijos-filosofijos fakultetui nemaža profesūros, ilgainiui tapusios ir aktyviais LKMA nariais, būrį.
Primintina, kad pirmuoju LKMA pirmininku buvo išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas. 1926 metais įkūrus Lietuvos Bažnytinę provinciją, LKMA pirmininkas, tapęs arkivyskupu metropolitu, atsakingų pareigų Katalikų akademijoje atsisakė.
1926 metais LKMA pirmininku buvo išrinktas prel. A. Dambrauskas. Katalikų akademijai jis vadovavo dvylika metų iki mirties, t. y. 1938 metų.
1927 metais A. Dambrauskui pasiūlius, buvo pradėtas rengti įžymių žmonių enciklopedinis žodynas, į kurį turėjo būti įrašyti visi Lietuvos (lietuviai ir kitataučiai) mokslininkai ir kultūrininkai. Žodyną sudarinėjo ir redagavo J. Tumas-Vaižgantas, vėliau P. Penkauskas, J. Eretas. Jiems talkino A. Lipniūnas, S. Yla, A. Merkelis, A. Dičpetris.
1930 metais LKMA išleido pirmąją knygą A. Dambrausko parengtą bibliografijų leidinį Užgesę žiburiai. Dera pastebėti, kad LKMA atkūrus išeivijoje buvo tęsiamas šios krypties darbas ir leidžiama serija kiek pakeistu pavadinimu Negęstantys žiburiai. Pavadinimo pakeitimą inicijavo tuometinis LKMA pirmininkas išeivijoje prof. kun. Antanas Liuima, SJ.
LKMA pirmininkaujant prel. A. Dambrauskui buvo stengtasi įkurti Katalikų universitetą (1931-1932 m.), o jo neįkūrus katalikiška veikla stiprinta rengiant Akademijos suvažiavimus: 1933, 1936 ir 1939 m. (pastarasis vyko jau po prel. A. Dambrausko mirties, LKMA pirmininkaujant prof. Stasiui Šalkauskui, tačiau parengiamieji darbai buvo atlikti vadovaujant prel. A. Dambrauskui). 1935 ir 1937 metais išleista pirmojo ir antrojo LKMA suvažiavimo darbų medžiaga.
LKMA deramai įvertino prel. A. Dambrausko veiklą: jau pirmajame suvažiavime kartu su prof. P. Dovydaičiu ir prof. S. Šalkausku jam buvo suteiktas garbingas akademiko vardas. Be to, tame pačiame suvažiavime prel. A. Dambrauskui suteiktas ir Garbės nario vardas. Tai pirmasis LKMA narys, gavęs dvigubą vardą. O antrojo suvažiavimo metu surengtoje parodoje kartu su vysk. Kazimieru Paltaroku, šventusiu 60-metį ir prof. Pranu Dovydaičiu, šventusiu 50-metį, daug vietos skirta prel. A. Dambrauskui-Jakštui šventusiam 75-metį.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje atkurtoji LKMA prel. A. Dambrauską-Jakštą pagerbė Kaune 1995 m. rugsėjo 29 dieną, organizuodama 135-ųjų gimimo metinių paminėjimą, 1998 m. gegužyje paminkline lenta pažymėtas namas, kuriame gyveno teologas, filosofas, poetas, jo veikla tyrinėjama moksliniuose straipsniuose.
© 2008 XXI amžius
|