Katalikų
mokslininkų susivienijimo idėjai 100 metų
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuviai dvasininkai gebėjo efektyviai reaguoti
į popiežių dokumentus dar iki sudarant Lietuvos Bažnytinę provinciją
(1926 m.). Vienas tokių pavyzdžių popiežiaus Pijaus X Enciklika
Pascendi domini Gregis (1907 m.), skirta modernizmo klaidoms pasmerkti.
Joje buvo užuomina ir apie instituciją, kuri turėtų suvienyti visus
mokslininkus, dirbančius mokslo ir kultūros pažangai.
|
Klaipėdos
diena ir Martynas Jankus
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Martynas Jankus
|
Pasauliniai karai padalija valstybių sienas, svetimose
žemėse bandančios įsitvirtinti šalys įveda savo tvarką. Taip atsitiko
ne tik po Antrojo, bet ir po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet Klaipėdą
ir Klaipėdos kraštą valdė Antantės valstybės. Nuo 1920 metų šią
teritoriją administravo prancūzai. Buvo palikti galioti vokiečių
įstatymai, lietuvių kalba neįsileista į valdžios įstaigas ir mokyklas,
taip pat ignoruojami kiti lietuvių interesai. Tokia tvarka nepatenkinti
Mažosios Lietuvos gyventojai, remiami Lietuvos Respublikos vadovybės,
ėmė ruoštis sukilimui. Sukilimas prieš prancūzų valdymą įvyko 1923
metų sausio 10-15 dienomis. Kone per vieną dieną sukilėliams pavyko
nuversti okupacinę prancūzų valdžią. Į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos
Respublikos kariuomenė. Dalinai buvo įgyvendinta Tilžės akto (1918)
nuostata dėl Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva.
|