Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Įžvalgos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Proza
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Klaipėdos diena ir Martynas Jankus

Dr. Aldona Kačerauskienė

Martynas Jankus

Pasauliniai karai padalija valstybių sienas, svetimose žemėse bandančios įsitvirtinti šalys įveda savo tvarką. Taip atsitiko ne tik po Antrojo, bet ir po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą valdė Antantės valstybės. Nuo 1920 metų šią teritoriją administravo prancūzai. Buvo palikti galioti vokiečių įstatymai, lietuvių kalba neįsileista į valdžios įstaigas ir mokyklas, taip pat ignoruojami kiti lietuvių interesai. Tokia tvarka nepatenkinti Mažosios Lietuvos gyventojai, remiami Lietuvos Respublikos vadovybės, ėmė ruoštis sukilimui. Sukilimas prieš prancūzų valdymą įvyko 1923 metų sausio 10-15 dienomis. Kone per vieną dieną sukilėliams pavyko nuversti okupacinę prancūzų valdžią. Į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos Respublikos kariuomenė. Dalinai buvo įgyvendinta Tilžės akto (1918) nuostata dėl Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva. Dabartiniai istorikai šį faktą vertina kaip vieną drąsiausių tuometinės Lietuvos vyriausybės poelgių. Iš vienos pusės, valstybė atgavo uostą, iš kitos – lietuvninkai susijungė su tautos kamienu. Minint 85-ąsias sukilimo metines, sausio 15-ąją šios kadencijos Seimas paskelbė Klaipėdos diena. Kartu negalima nepaminėti Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus (1858-1946) vardo. Jis su kitais intelektualais pasirašė Tilžės aktą, buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininku. Šių metų rugpjūtį sueis 150 metų nuo šio iškilaus žmogaus gimimo.

Enciklopedijos M. Jankų pristato kaip politikos ir visuomenės veikėją, lietuviškos spaudos leidėją, publicistą, aušrininką, kultūros draugijos „Birutė“ steigėją, vieną lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų, kovojusį prieš mažlietuvių germanizavimą, propagavusį Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suvienijimo idėją.

Martynas Jankus gimė Bitėnuose, čia praleido didžiąją gyvenimo dalį. Tėvai sielojosi dėl lietuvių germanizacijos, todėl vaikų toliau mokytis neleido. Martynas baigė tik pradžios mokyklą, tačiau lavinosi pats, daug skaitė, gilinosi į Lietuvos istoriją. Pasiryžusio kovoti dėl lietuvybės išlaikymo Martyno pažiūras sutvirtino pažintis su poetu, poliglotu, visuomenės veikėju Jurgiu Zauerveinu (1831-1904). Vyresniojo bičiulio paskatintas, rinko tautosaką, rašė straipsnius ir nedidelės apimties knygeles, išmoko spaustuvininko amato.

Pradėjus eiti pirmajam lietuviškam žurnalui „Aušrai“ (1883-1886), M. Jankus rėmė „Aušros“ leidimą, prisidėjo prie leidinio platinimo. Vėliau prisidėjo prie „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimo. 1896 metais savo sodyboje įkūrė spaustuvę, kurioje buvo spausdinami tuometinių rašytojų (Jono Biliūno, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Lazdynų Pelėdos ir kt.) kūriniai. Čia pirmą kartą lietuviškai buvo išleistos Kristijono Donelaičio „Metų“ „Pavasario linksmybės“. Taip pat buvo spausdinama daug religinės literatūros. Caro valdžiai uždraudus leidinius lotynišku šriftu, M. Jankus padėjo knygnešiams.

Daug skausmo M. Jankui teko patirti per Pirmąjį pasaulinį karą. Rusų kazokai šeimą ištrėmė į Rusiją. Ten mirė vos ketverių metų sūnelis ir tėvas. Kitas sūnus žuvo fronte. Tačiau nelaimės nepalaužė stiprios dvasios vyro. 1917 metais šeima sugrįžo į Bitėnus ir įsijungė į kilnų, prasmingą tautos išsaugojimo darbą.

Kai išsipildė didžioji svajonė ir susijungė abi Lietuvos, M. Jankus liko gyventi Bitėnuose, puoselėjo Rambyno kalno tradicijas, priiminėjo ekskursijų dalyvius, globojo skautus, aktyviai veikė „Aukuro“ draugijoje.

1928 metais, minint M. Jankaus septyniasdešimties metų jubiliejų, Lietuvos visuomenė jam parengė neįprastą dovaną – „Amžinąją Rambyno kalno knygą“, dabar saugomą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Pirmasis įrašas Vydūno. Tai gilią prasmę turintis palinkėjimas: „Tegul auga lietuvių tautoje visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga, teisinga ir tvirta“. Toliau knygoje įvairiomis kalbomis pasirašinėjo į Lietuvą atvykę užsienio ambasadoriai ir garbingi svečiai.

1939 metais Klaipėdą okupavus vokiečiams, M. Jankus pasitraukė į Kauną, kartu pasiėmė ir „Amžinąją Rambyno knygą“, kuri dabar tituluojama kaip itin brangi Lietuvos istorijos relikvija.

1944 metais M. Jankus pasitraukė į Vokietiją, kur 1946 metais mirė, sulaukęs garbingo amžiaus. Jau išpildytas jo priešmirtinis noras būti palaidotam gimtinėje. 1993 metų pavasarį urna su M. Jankaus palaikais palaidota Bitėnų kapinaitėse, netoli Vydūno kapo. Bitėnuose veikia M. Jankaus memorialinis muziejus.

Sausio 15 dieną Seime pirmą kartą minint Klaipėdos dieną buvo prisimintas ir Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus, buvo pristatyta „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopija, į kurią šilkografiniu būdu perkelti M. Jankaus žodžiai, taip pat Tilžės akto kopija. Knyga laikinai palikta Seime. Manoma, kad joje pasirašys visi parlamentarai. Taip pat buvo galima susipažinti su knygos originalu, kurį paskolino M. Mažvydo biblioteka.

© 2008 „XXI amžius“