Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėtas istorinis Jono Pauliaus II vizitas Kuboje

Mindaugas BUIKA

Santa Klaros mieste buvo atidengtas memorialas popiežiui Jonui Pauliui II minint 10-ąsias jo vizito Kuboje metines

Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė su naujuoju Kubos prezidentu Rauliu Kastro

Popiežius Jonas Paulius II su prezidentu Fideliu Kastro susitinka per vizitą Kuboje 1998 metais

Maldininkai laiko iškėlę popiežiaus Benedikto XVI nuotraukas per šv. Mišias Havanos katedroje

Kubos katalikai rodo vienodą pagarbą popiežiui Benediktui XVI ir jo pirmtakui popiežiui Jonui Pauliui II

Įspūdingas memorialas popiežiui Jonui Pauliui II valstybės lėšomis pastatytas Santa Klaros mieste, kurį pirmąjį Šventasis Tėvas aplankė per istorinį savo vizitą

Kardinolas T. Bertonė sveikinasi su kubos vyriausybės nariais prieš pradėdamas šv. Mišių auką Santa Klaroje

Sielovadininkų stygius

Popiežius Benediktas XVI savo laiške Kubos vyskupams paragino tęsti evangelizacijos pastangas šiuo kritišku šaliai laikotarpiu, nepaisant sielovadininkų stygiaus. Šventojo Tėvo kreipimąsi perdavė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, kurio visą savaitę trukęs vizitas Kuboje buvo skirtas paminėti popiežiaus Jono Pauliaus II istorinio apsilankymo vienintelėje komunistų režimo valdomoje Lotynų Amerikos valstybėje 10-ąsias metines (1998 sausio 21-25 dienomis). Dieną prieš kardinolo atvykimą, vasario 20-ąją, buvo pranešta apie sunkiai sergančio 81 metų Kubos prezidento Fidelio Kastro atsistatydinimą.

Jį pakeitė praėjusį sekmadienį Kubos parlamente gavęs formalų patvirtinimą pusę amžiaus šalį valdžiusio diktatoriaus brolis 76 metų Raulis Kastro.

Beveik 12 milijonų gyventojų turinti Kuba yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurios statistika byloja apie nuolatinį katalikų skaičiaus didėjimą pastarųjų poros dešimtmečių laikotarpiu. 1990 metais katalikai sudarė 41,21 proc. visų Kubos gyventojų, 2001 metais – 55,26 proc., o 2007-aisiais – 59,66 proc. Taigi, katalikybė Kuboje pamažu vėl atgauna prarastas pozicijas, nors iki 1959 metų lygio, kai F. Kastro užgrobė valdžią ir pradėjo Bažnyčios naikinimą, dar gana toli: tuomet katalikai sudarė 85 proc. šalies gyventojų.

Evangelizacijos pastangas labai riboja kunigų stygius. Šiuo atžvilgiu Kuba taip pat yra tarp pasaulio „rekordininkių“: vienam kunigui tenka aptarnauti vidutiniškai 19507 tikinčiųjų. Sielovadininkų skaičius didėja, bet nepakankamai sparčiai: 2007 metais buvo 200 diecezinių kunigų (2001-aisiais tik 169) ir 145 kunigai vienuoliai (2001-aisiais atitinkamai 134). Taigi beveik 7 milijonai Kubos katalikų turi tik apie 350 kunigų! Sostinėje Havanoje veikiančioje vienintelėje šalies seminarijoje kunigystei ruošiasi 120 klierikų, iš kurių 70 yra iš pačios Havanos arkivyskupijos.

Tačiau iš jauniausios Gvantanamo ir Barakoa vyskupijos, kurią 1998 metais popiežius Jonas Paulius II įkūrė savo vizito Kuboje metu, seminarijoje mokosi tik vienas studentas. O juk toje diecezijoje iš viso yra tik 10 kunigų! Žinoma, Bažnyčia Kuboje galėtų gauti misionierių dvasininkų iš užsienio, ir norinčių tokiai tarnystei yra, ypač buvusioje metropolijoje Ispanijoje. Tačiau F. Kastro režimas, po 1959 metų perversmo iš šalies išvaręs visus misionierius, iki šiol nenori jų įsileisti ir labai sunkiai išduoda vizas.

Nepasiduoti „mažumos“ kompleksui

Laiške Kubos vyskupams priminęs savo pirmtako Jono Pauliaus II prieš dešimtmetį vizito „neužmirštamas dienas“, sukėlusias didelį susidomėjimą visame pasaulyje ir didelį entuziazmą tarp kubiečių, Šventasis Tėvas kvietė ir toliau atkakliai vykdyti Bažnyčios misiją. Vadinasi, reikia „skelbti neiškraipytą magisteriumą, pradedant nuo Dievo Žodžio klausymo ir jo supratimo gilinimo, skatinti dalyvauti sakramentuose ir stiprinti maldos gyvenimą“. Popiežius Benediktas XVI rašo, jog supranta, kad mažumą sudarančios krikščionių bendruomenės dažnai yra slegiamos sunkumų, joms stinga lėšų, jos kenčia nuo visuomenės abejingumo ar netgi baimės ir neryžtingumo. (Šis „mažumos“ kompleksas būdingas ne tik Kubai, bet ir sekuliarizuotų visuomenių krikščionims. Tokiais atvejais tikintieji ir jų ganytojai turi prisiminti padrąsinančius Mokytojo žodžius: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę“ (LK 12, 32). Pasiremdamas kitais Evangelijos nurodymais, Šventasis Tėvas pabrėžia, kad Jėzus Kristus nepalieka nepatenkintų vilčių ir liūdesį pakeičia širdies džiaugsmu, religiniam gyvenimui suteikdamas tikrą vaisingumą.

Priminęs, kad ir nedidelis žiburys gali nušviesti visus namus ir kad mažas mielių žiupsnelis iškels visą tešlą (plg. Mt 13, 33), popiežius Benediktas XVI kvietė krikščionis rodyti sekuliarizuotai aplinkai draugiškumą, gerą valią, nesavanaudiškai padėti kenčiantiems, taip atskleidžiant „beribę Dievo meilę visiems ir kiekvienam“. Tokia yra Bažnyčios misija – būti dėmesinga ir tarnauti įvairaus gyvenimo likimo vyrams ir moterims, padedant jiems supratimu, meile ir, jei būtina, materialiai. Šventasis Tėvas nuoširdžiai dėkoja kitų labui pasiaukojimai besidarbuojantiems krikščionims, imantiems pavyzdį iš Kristaus, kuris „atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“ (Mk 10, 4 – 5).

Savo ruožtu kardinolas T. Bertonė, kreipdamasis į Kubos vyskupus dėl minėto kunigų stygiaus, priminė Kristaus žodžius mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža: melskite pjūties šeimininkų, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9, 37 – 38). Tačiau šias maldas „turi lydėti rimta pašaukimų sielovada, sisteminga ir detali, kad kvietimas besąlygiškam atsidavimui Viešpačiui ir jo meilės karalystei pasiektų jaunų kubiečių širdis“. Su galimais kandidatais į kunigystę reikia dirbti kantriai, apgalvotai ir rūpestingai visuose pašaukimo išskyrimo etapuose, kartu parodant šeimoms ir tikinčiųjų bendruomenėms visiško pasišventimo Kristui ir Bažnyčiai gyvenimo grožį.

Raginimas jaunimui vertinti Rožinio maldą

Likdamas ištikimas salezietiškajai – šiai vienuolijai priklauso kardinolas T. Bertonė – bendravimo su jaunimu tradicijai Vatikano valstybės sekretorius susitiko su Kubos jaunimu Kobrės Gailestingosios Švč. Mergelės Marijos šventovėje. Susitikime, vykusiame vasario 24 dieną, buvo kalbama Rožinio malda, apie kurios reikšmę dvasingumo stiprinimui aiškino kardinolas T. Bertonė iš visų Kubos diecezijų į Kobrę susirinkusiems katalikams. Gausiai cituodamas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinį laišką „Rosarium Virginis Mariae“, jis pažymėjo, jog „kalbėdami Rožinį mes iš Marijos mokomės kontempliuoti jos Sūnaus veidą ir patiriame Jo meilės gilumą“.

Kreipdamasis į Kubos jaunimą, su kuriuo prieš 10 metų taip entuziastingai bendravo popiežius Jonas Paulius II, kardinolas T. Bertonė kvietė neužmiršti jo paraginimo „būti šiuolaikiškais ir kartu giliai ištikimais Kristui“. Pastebėjęs, kad jaunieji kubiečiai yra paveldėtojai šalies krikščionių bendruomenių, kurios nepaisant didelių sunkumų ir net persekiojimų sugebėjo išsaugoti ir perduoti savo tikėjimą, Vatikano valstybės sekretorius ragino juos būti Kubos Bažnyčios patikima dabartimi ir ateitimi. „Šiandien jūs esate naujų iššūkių, naujų ir gausių problemų, taip pat ir naujų vilčių akivaizdoje, ypač tai pasakytina apie asmens pagrindines teises ir viltis, – sakė kardinolas T. Bertonė. – Ginkite gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos ir visada skelbkite tiesą. Tiesą apie santuoką ir šeimą, kuri yra nepakeičiama vertybė visai visuomenei, taigi, ir jūsų tautai“.

Vatikano valstybės sekretorius ragino Kubos katalikiškąjį jaunimą su pasitikėjimu laikyti rankose rožinį ir iš naujo atrasti Kristaus veidą, kartu nešant Jo meilę ir Evangeliją „į kasdienį gyvenimą, į universitetą ir darbo vietą, savo draugams“. Jaunieji katalikai turi būti tikraisiais dialogo ir abipusės pagarbos, solidarumo, laisvės ir taikos liudytojais. Panašius idealus Kubos jaunimui skelbė ir popiežius Jonas Paulius II, kuris su jais buvo susitikęs 1998 metų sausio 23 dieną Kamagvėjaus mieste. Jis jauniesiems katalikams nurodė alternatyvų gyvenimo modelį, kuris skiriasi nuo žmogų menkinančio laicistinio ir marksistinės ideologijos persmelkto gyvenimo būdo.

Prieš dešimtį metų jauniesiems kubiečiams sakytoje homilijoje popiežius Jonas Paulius II aiškino, kad komunistinio režimo valdomoje šalyje jie „tapo aukomis kultūrinių modelių, kurie neturi religinės prasmės, arba ideologijos, kuri nepateikia aiškių moralinių nuorodų“. Jis taip pat sakė, kad krikščionys „kartais turi iškęsti atstūmimą ir persekiojimus – dažnai netgi herojišku būdu – kadangi jų moraliniai pasirinkimai yra priešingi pasaulio elgesiui“. Po tokio prasmingo priminimo Šventasis Tėvas homilijoje prieš dešimtį metų Kubos jaunimui sakė, kad duoda veikimo devizą, kuriuo buvo pradėjęs savąjį pontifikatą: „Nebijokite atverti savo širdis Kristui“. Jis ragino šiuo moto drąsiai vadovautis gyvenime ir skleisti jį visai visuomenei.

Atidengtas įspūdingas memorialas

Vasario 26 dieną pasibaigusi Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo T. Bertonės kelionė į Kubą buvo iš tikrųjų įspūdinga ir tęsėsi visą savaitę. Atvykęs į Havaną vasario 20-ąją, kitą dieną po susitikimo su šalies vyskupais jis apsilankė kunigų seminarijoje ir aukojo šv. Mišias aikštėje prie sostinės katedros. Eucharistijos aukoje, kurią kartu su Vatikano valstybės sekretoriumi koncelebravo Havanos arkivyskupas kardinolas Chaimė Ortega y Alaminas bei kiti šalies Bažnyčios hierarchai, dalyvavo tūkstančiai tikinčiųjų, keli Kubos vyriausybės ministrai ir parlamento pirmininkas Rikardas Alarkonas.

Šv. Mišių homilijoje pasveikinęs tikinčiuosius popiežiaus Benedikto XVI vardu, kardinolas T. Bertonė ypač pabrėžė Bažnyčios karitatyvinės veiklos Kuboje reikšmę. Iki popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 1998 metais šalies komunistinis režimas labai varžė katalikų socialinę veiklą ir kaip tik šios srities darbų plėtra yra vienas iš svarbiųjų prieš 10 metų įvykusio apsilankymo rezultatų. Dabar Kubos „Caritas“ visoje valstybėje turi apie 400 įvairaus pobūdžio institucijų ir padeda seneliams, ligotiems asmenims bei vargingoms šeimoms, juos remia iš užsienio suaukotomis gėrybėmis (emigracijoje, daugiausia Jungtinėse Valstijose, gyvena 2 milijonai kubiečių), taip pat vietos savanorių aktyvumu. Kardinolas T. Bertonė su dėkingumu pripažino, kad per pastarąjį dešimtmetį katalikiškų socialinių organizacijų Kuboje veikla gerokai sustiprėjo dėl „padidėjusio savanorių skaičiaus, jų dosnumo ir solidaraus įsipareigojimo“.

Vasario 22-osios rytą Vatikano valstybės sekretorius, Havanos seserų karmeličių vienuolyne susitikęs su Kubos vyrų ir moterų vienuolijų vyresniaisiais, išvyko į Santa Klaros miestą, kuriame pašventino popiežiui Jonui Pauliui II skirtą memorialą. Jame kartu su paminklu Dievo tarnui Jonui Pauliui II pastatytas stilingas bokštas – varpinė ir kryžius. Valstybės lėšomis įrengto memorialo plokštėje įrašytas praėjusio pontifikato devizu tapęs ne kartą Popiežiaus kartotas paraginimas: „Nebijokite, atidarykite, plačiai atverkite duris Kristui!“

Praėjusį šeštadienį kardinolas T. Bertonė lankėsi prie Santjago miesto esančioje Kobrės Dievo Motinos šventovėje, kurioje su jaunimu kalbėjo Rožinio maldą. Sekmadienį jis buvo nuvykęs į popiežiaus Jono Pauliaus II įkurtą Gvantanamo ir Barakoa dieceziją (ji yra šalia garsiosios amerikiečių Gvantanamo karinės bazės), kurioje aukojo šv. Mišias. Grįžęs į Havaną pirmadienį kardinolas T. Bertonė susitiko su naująja Kubos vadovybe, pasakė kalbą diplomatinio korpuso atstovams ir Havanos universitete susitiko su kultūros ir mokslo pasaulio atstovais. Paskutinę vizito dieną, vasario 26-ąją, prieš grįždamas į Romą susitiko su saleziečiais vienuoliais, kurių bendruomenei priklauso ir pats Vatikano valstybės sekretorius.

© 2008 „XXI amžius“