|
Skandalų verpetuose
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vienas garsiausiai nuskambėjusių paskutinio meto įvykių susijęs su Trakais. Čia po Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto tyrimo nuo pareigų nušalinti visi rajono vadovai, jų atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai. Kas atsitiko? Paaiškėjo, kad Trakų meras Vytautas Petkevičius, vicemeras Saulius Raščiauskas ir administracijos direktorius Leonardas Karnila ėmė kyšius stambiu mastu. Skandalai dėl Trakų valdžios korupcinių veiksmų ir ryšių su kriminalinio pasaulio atstovais jau tapo kasdienybe. Jau anksčiau buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai kai kurių pareigūnų atžvilgiu, Valstybės kontrolė ne kartą buvo nustačiusi pažeidimus Trakų valdžios atstovų veikloje, žiniasklaidoje daug kartų buvo keliami faktai apie vietos valdininkų ryšius su Narkušos gaujos nariais ir kitų grupuočių atstovais. Tačiau rajono vadovų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atliekami pirmą kartą.
Ši skandalinga istorija įgavo pagreitį vasario 13 dieną, kai buvo suimtas Trakų savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšio paėmimo iš bendrovės Secundum atstovo. Ši bendrovė siekia privatizuoti Trakų rajone esantį poilsio kompleksą. L. Karnila yra suimtas iki šiol. Po savaitės atliktos kratos ir Trakų mero V. Petkevičiaus ir vicemero S. Raščiausko kabinetuose, jie buvo sulaikyti, apklausiami. Kitą dieną Vilniaus apygardos teismas abu pareigūnus nušalino nuo pareigų trims mėnesiams. V. Petkevičius ir S. Raščiauskas yra įtariamieji toje pačioje kyšininkavimo byloje, jiems jau pareikšti įtarimai. Pagal bylos duomenis, trys rajono vadovai tikėjosi pasidalinti 200 tūkstančių litų kyšį. L. Karnilai vasario 13 dieną buvo įteikta pradinė suma 10 tūkstančių litų.
Aiškinantis duomenis apie bendrovę Secundum, paaiškėjo nemažai įdomų faktų. Vienas tikrųjų bendrovės savininkų yra Igoris Tiomkinas, pagarsėjęs kriminalinis autoritetas, atlikęs bausmę kalėjime už reketą ir dalyvavimą organizuojant žurnalisto V. Lingio nužudymą. Tiriamos ir S. Raščiausko sąsajos su Alsungos bendrove. Vienas šios bendrovės vadovų yra O. Zajančkovskis, už V. Lingio nužudymą kalinčio I. Achremovo brolis. Zajančkovskis savo laiku buvo Vilniaus brigados narys, dabar priskiriamas smauglių gaujai. Tiriami S. Raščiausko veiksmai padedant Alsungos bendrovei įsigyti pastatus ir žemės sklypus Trakų rajone.
Trakų rajono vadovai, ypač L. Karnila, dažnai buvo pastebimi įtakingo vietos kriminalinio lyderio S. Narkevičiaus (Narkušos) draugijoje, jie bendravo ir privatizuojant kai kuriuos objektus. Narkevičius ne kartą buvo tarpininku derybose tarp Trakų valdžios atstovų ir verslininkų dėl sklypų ir verslo objektų įsigijimo. L. Karnila praėjusių metų gruodį dalyvavo Narkušos gimtadienyje, kuris vyko Trakų mokykloje. Į gimtadienį susirinko daug kriminalinio pasaulio atstovų iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Pasvalio, Kaliningrado. Narkušos gauja aktyviai veikia nuo 1990 metų. Šios gaujos nariai dažnai būdavo teisiami dėl įvairių nusikaltimų kontrabandos, prekybos narkotikais, reketo, sukčiavimo. Už reketą buvo teistas ir pats Stanislovas Narkevičius, keletą metų praleido kalėjime. Per keliolika metų į jo gyvybę kėsintasi kelis kartus, per paskutinį pasikėsimą susprogdintas jo kateris, Narkuša buvo sunkai sužeistas, neteko kojos.
Trakų rajone paskutiniu metu vis daugiau žemės sklypų ir įvairių objektų įsigyja Ž. Buzas ir jam artimi asmenys. Marijampolietis Žydrūnas Buzas 1992 metais buvo įsteigęs Žydriaus bendrovę, kuri rinko indėlius iš gyventojų. 1995 metais po tyčinio bankroto žmonės šių pinigų neatgavo. Nuo 2000 metų Ž. Buzas artimai bendradarbiavo su Marijampolės Raikino grupuote. Ir vėliau ryšių su ja nenutraukė, tik tapo labiau savarankiškas, įkūrė savo gaują. 2007 metų pavasarį Ž. Buzas, R. Burba (Raikinas) ir jiems artimi asmenys už 300 tūkstančių litų privatizavo Alytaus tekstilės bendrovę. Generaline direktore tapo jų statytinė, įtakingo kriminalinio veikėjo V. Vasiliaus sesuo A. Žukevičienė. Po kelių mėnesių gamykla bankrutavo, darbuotojai ilgą laiką neatgauna atlyginimų. Dabar tiriami kai kurie Ž. Buzo valdomos bendrovės Artapolas veiklos epizodai Trakų rajone, tikrinama, kaip ši bendrovė gavo leidimus įsirengti turgavietę Trakuose.
Trakų meras V. Petkevičius sustabdė savo narystę Naujojoje sąjungoje, o vicemeras S. Raščiauskas paskelbė sustabdantis savo narystę Liberalų ir centro sąjungoje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla paskutiniu metu vis aktyvesnė imamasi aukštesnio lygio tyrimų. Savivaldos institucijos platus veiklos baras teisėsaugai, nes korupcija savivaldoje didžiulė. Prienai, Pagėgiai, Palanga, Kauno rajonas čia per paskutinius porą metų kilo nemažai korupcijos skandalų. Kauno rajone dėl kyšininkavimo buvo teisiami keli valdininkai, Pagėgių savivaldybėje yra kilę įvairių korupcijos skandalų, pavyzdžiui, meras K. Komskis, priklausantis R. Pakso partijai, pasižymėjo ryšiais su įtakingais nusikalstamo pasaulio atstovais, tarp jų ir su A. Kikališviliu, vadinamu Rusijos mafijos emisaru.
Kai kurių Lietuvos regionų vadovų korupcija pasireiškia tuo, kad vietiniai kriminaliniai klanai tampa oligarchinėmis struktūromis, užvaldo vertingus objektus, vietos žiniasklaidos priemones, įgauna didelę finansinę galią ir suauga su vietos valdžios struktūromis. Kylanti korupcija ir netgi vaikų ir paauglių įtraukimas į nusikalstamą veiklą kelia pagrįstą piliečių susirūpinimą. Tam, kad šios negerovės būtų įveiktos, reikia tiek centrinės valdžios institucijų bei teisėsaugos, tiek visuomenės pastangų ir pasiryžimo.
Po pernai lapkritį vykusio įspėjamojo mokytojų streiko nesulaukę tinkamos Vyriausybės reakcijos, mokytojai paskelbė apie planus pradėti streiką nuo kovo 3 dienos. Tai bus neterminuotas streikas siekiant, kad Vyriausybė žymiai pakeltų pedagogų algas. Pedagogus suerzino tai, kad nors buvo žadėta nuo Naujųjų metų algas pakelti 15 procentų, daliai jų atlyginamai pakelti tik 5-10 procentų. Streikuoti žada apie 300 mokyklų 37 rajonuose. Streiką organizuoja A. Bružo vadovaujama švietimo darbuotojų profsąjunga, o kita profsąjunga, vadovaujama R. Osipavičiūtės, kelis mėnesius derėjosi su Vyriausybe. Nors derybose didesnių rezultatų nepasiekta, ši profsąjunga atsisakė dalyvauti streike. Vadinamieji susitarimai tai tik abstraktūs planai per trejus metus atlyginimus pakelti 60 procentų. Švietimo sistemos krizė buvo svarstoma vasario 23 dieną vykusiuose Krikščionių demokratų partijos ir Tėvynės sąjungos tarybų posėdžiuose. Tėvynės sąjungos paskelbtame pareiškime teigiama: Švietimo srityje susidariusi ilgalaikė krizė yra socialdemokratų valdymo padarinys švietimas liko valstybės dėmesio periferijoje, jam skiriamas finansavimas nuolat mažinamas, o šiai sričiai būtinų ryžtingų pertvarkų taip ir neatlikta. Iki šio nevykdomi Vyriausybės mokytojams duoti įsipareigojimai. Suprantame mokytojų problemas ir teisėtą pasipiktinimą tokia valdžios politika. Tėvynės sąjunga siūlo valdantiesiems realių veiksmų planą, kuris galėtų padėti išeiti iš susidariusios krizės peržiūrėjus biudžetą ir pateikus pataisas, tuojau pat, kovo mėnesį, 20 procentų pakelti mokytojams atlyginimus. Be to, būtina, kad mokytojų pasitikėjimą praradusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė nedelsdama atsistatydintų iš pareigų.
Plačiai nuskambėjusioje Ingos Rinau istorijoje vėl dramatiški įvykiai. I. Rinau jau dvejus metus kovoja dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje. Iš klaipėdietės jos buvęs vyras nori jėga atimti dukterį iš motinos. Kol kas Lietuvoje dar vyksta teismų maratonas, bet antstoliai jau dabar skambina I. Rinau, jai grasina ir reikalauja atiduoti dukrą. Į Lietuvą iš Vokietijos ketina atvykti buvęs I. Rinau vyras ir išsivežti mergaitę į Vokietiją. Ar Lietuva vis dar teisinė valstybė? Jei taip, kodėl iš motinos ketinama atimti dukterį ir išgabenti į užsienį? Kai kurie valdininkai tik skėsčioja rankomis, o konkrečiai I. Rinau stengiasi padėti Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė. Ji ne kartą bendravo ir su Vokietijoje gyvenančiu mergaitės tėvu M. Rinau, netgi sutarė, kad bus pradėtas taikaus susitarimo procesas. Tačiau po kelių savaičių M. Rinau savo nuomonę pakeitė ir vėl planuoja jėga išgabenti mergaitę į Vokietiją. Taigi Lietuvoje įsigalintis teisingumas stebina: šalies piliečių teisės neginamos, procedūrinė demokratija veda į aklavietę.
Seimo narys Vladimiras Orechovas naktį iš vasario 23-iosios į 24-ąją dieną buvo sulaikytas neblaivus prie automobilio vairo. Valstiečių partijos frakcijos Seime nariui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. V. Orechovas pareiškė, kad šiek tiek išgėrė per draugo gimtadienį, tačiau ne tiek, kad būtų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vėliau jis ėmė teigti, kad visai nevartojo alkoholio apsvaigo nuo vaistų. Dabar šį įvykį politikas netgi vadina provokacija. V. Orechovui gresia sankcijos bauda iki trijų tūkstančių litų, be to, jis gali netekti vairuotojo pažymėjimo trejiems metams. V. Orechovas yra vienas iš garsiosios Dujotekanos savininkų, jam priklauso 7 procentai bendrovės akcijų. Nuo 2004 metų jis priklausė Darbo partijai, 2006 metais iš šios partijos perėjo į Pilietinės demokratijos frakciją Seime. Dėl įvairių pažeidimų įkliuvę teisėsaugos pareigūnams politikai dažnai teisinasi, kad prieš juos vykdomos provokacijos tai jau tapo tradicija.
© 2008 XXI amžius
|